• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors pagal laimės indekso rodiklius Lietuva nėra žemoje vietoje, kai kurie žmonės teigia, kad yra nelaimingi. Apie tai, kodėl žmonės net ir turėdami socialines garantijas gali jautis nelaimingi naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius. 

Nors pagal laimės indekso rodiklius Lietuva nėra žemoje vietoje, kai kurie žmonės teigia, kad yra nelaimingi. Apie tai, kodėl žmonės net ir turėdami socialines garantijas gali jautis nelaimingi naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius. 

REKLAMA

Martynas Marcinkevičius sako, kad kadangi mes esame išsivysčiusio, turtingo pasaulio dalis, yra vertinamas žmonių laimės indeksas, o tų laimės indeksų yra labai įvairių. 

„Vieni laimės indeksai yra vertinami pagal socialinius dalykus kaip prieinamumas prie sveikatos priežiūros, socialinės garantijos. Tai daugiau ekonominiai dalykai, pagal kuriuos šalys reitinguojamos į laimingesnes ir mažiau laimingas. 

Atsižvelgaint į šiuos rodiklius, Lietuva yra gana aukštoje vietoje, tačiau jeigu pačių žmonių klausiama, kiek jie jaučiasi laimingi, tai paradoksas yra tas, kad dažniausiai lyderiauja pakankamai neturtingos šalys“, – teigia vyras.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl žmonės nelaimingi?

M. Marcinkevičius sako, kad žmonės nelaimingi todėl, nes materialiniai dalykai laimės savaime neatneša. 

REKLAMA

„Yra toks pasakymas: „Laimingesnis žmogus ne tas, kuris turi milijoną eurų, o tas, kuris turi šunį“. Žinoma, yra tam tikras lygmuo, kad mes jaustumėmės saugūs, galėtumėm pavalgyti. Bet daugeliu tyrimų yra įrodyta, kad buvimas bendruomenėje žmogui suteikia daugiausiai laimės“, – sako psichiatras.

Taip pat gydytojas psichiatras teigia, kad dauguma žmonių yra nelaimingi, nes ilgisi sovietmečio, nors tada gyveno pakankamai skurdžiai. 

REKLAMA
REKLAMA

„Vėlgi, tai yra paradoksas, kad mes save suvokiame, lygindami su kitais. Jeigu aš neturiu automobilio, bet ir visi kiti neturi, tai aš jaučiuosi puikiai. 

Dabar jau ir studentai juos turi, tačiau mūsų laikais nei vienas studentas nepergyvendavo, kad jis jo neturi, nes tai buvo visiškai normalu. Tad žmonės net ir turėdami vienos markės automobilį, vis tiek galvoja apie geresnį“, – teigia Martynas Marcinkevičius. 

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų