Iš plano švietimo ekspertė sako nesitikinti nieko gero. Atvirkščiai – bijanti, kad jis gali stipriai pakenkti švietimo sistemai. Jau dabar esą jaučiamas neigiamas artėjančios pertvarkos poveikis.
Plane neliko konkretumo
Universitetų optimizavimo plane nurodoma, kad Vilniuje ir Kaune turi likti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Taip pat šiuose miestuose galės veikti profiliniai sveikatos mokslų, technologijos ir menų universitetai. Įvardinti universitetai, kurių studijų programos dubliuojasi su kitų, stipresnių universitetų dėstomais dalykais. Tačiau plane neliko jokio konkretaus įvardinimo, kurie universitetai turi būti sujungti ir kada turi įvykti reforma. N. Putinaitė teigia, kad planas nekonkretus ir chaotiškas.
„Tai, kas buvo pateikta Vyriausybės ir kas liko šiame plane – du skirtingi dalykai. Neliko jokio konkretumo. Vyriausybės planas numatė, kas konkrečiai turi būti sujungta. Dabar to nebėra. Tik abstrakčios formuluotės. Kitas dalykas – Vyriausybės plane keltas aiškus reikalavimas sustiprinti universitetus. Dabar apie kokybę nebekalbama, liko tik ketinimas kažkokiu būdu prijungi prie kitų keturis universitetus. Realiai šis planas ir liečia tik Mykolo Romerio, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos ir Lietuvos sporto universitetus. Panašu, kad universitetai nebus iš esmės reformuojami, o pokyčiai lauks tik minėtų keturių mokslo įstaigų“, – sako švietimo ekspertė.
Jau dabar mato neigiamą reformos poveikį
N. Putinaitė sako, kad tokia universitetų pertvarka, kokia numatyta dabartiniame plane, nieko gero neatneš. „Nededu į šitą planą jokių vilčių. Jame nėra jokių gairių reformai. Bijau, kad ši pertvarka padarys daugiau žalos švietimo sistemai. Jau dabar matome neigiamus dalykus. Moksleiviai, kurie ketina šiemet stoti į universitetus, mato, kad neaišku, kas bus su silpnais universitetais. Tvyro didelis neužtikrintumas. Manau, kad daug jaunuolių tų mokslo įstaigų iš principo nesirinks. Gali būti, kad po rugsėjo jau kalbėsime ne apie tų universitetų optimizavimą, o apie jų likvidavimą. Ši neaiški situacija labai kenkia visai universitetų sistemai“, – sako buvusi švietimo viceministrė.
Anot jos, kai kurie universitetai gali sulaukti labai mažo studentų skaičiaus ir dėl pasikeitusių kriterijų – minimalaus stojimo balo pakėlimo ir minimalaus studentų skaičiaus studijų programoms įvedimo. Esą vien dėl to šiemet į kai kuriuos universitetus gali ateiti dvigubai mažiau studentų.
Kitas valdančiųjų žingsnis – „nuimti“ švietimo ministrę?
Švietimo ekspertė sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl universitetų pertvarka tokia vangi ir abstrakti – Seimo nenoras imtis rimtos reformos.
„Manau, iš tiesų valdančioji dauguma nori, kad būtų finansuojami ir išliktų tie silpni universitetai. Manau, kad kitas politinis žingsnis bus paveikti ministrę, daryti spaudimą, kad stojimo sugriežtinimai būtų atšaukti. Matosi, kad Seimas nori išlaikyti padėtį, kokia yra dabar, o ministrė nori realių pokyčių. Jeigu valdančioji dauguma ir toliau išlaikys tokį kursą, tai kitas žingsnis gali būti ir pastangos „nuimti“ ministrę. Nes jos daromi veiksmai gali lemti, kad kai kurie universitetai nebus pajėgūs toliau dirbti. Visų pirma tai bus Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetai, Mykolo Romerio ir Lietuvos sporto universitetas“, – prognozuoja N. Putinaitė.
Seimas – paveiktas interesų grupių?
Paklausta, kodėl jos manymu Seimas nenori realių pokyčių universitetų sistemoje, N. Putinaitė teigia, jog čia gali būti pasidarbavusios interesų grupės.
„Principas paprastas. Tie, kuriuos labiausiai paveiktų pokyčiai, jų labiausiai ir nenori. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas buvo surengęs milžinišką viešųjų ryšių akciją, kuriai skyrė net 40 tūks. eurų. Jie ir kitos interesų grupės labai aktyviai veikia Seime, bendrauja su parlamentarais, pateikia savo argumentus. Visi jų argumentai yra šališki, bet jie paveikia mūsų parlamentarus. Bėda ta, kad mūsų Seimas remiasi ne faktais ir skaičiavimais, o subjektyviomis nuomonėmis“, – aiškina švietimo ekspertė.
N. Putinaitės teigimu, nenoras daryti griežtos reformos matėsi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkiminėje programoje. „Jie nekalbėjo apie optimizavimą, tarptautinio lygio universitetus Lietuvoje. Jie tik minėjo, kad sieks universitetų darnos. Galima sakyti, kad savo programos ir laikosi. Atrodo, kad valstiečiai iš anksto nenorėjo pokyčių universitetuose. Jų tikslas buvo išlaikyti platų universitetų tinklą, aukštojo mokslo įstaigas regionuose. Tai iš esmės nėra blogai. Bet tam reikia lėšų. Jei, pavyzdžiui, norime palikti universitetą Šiauliuose ir padaryti jį stiprų, tam reikia didžiulių investicijų. Bet apie jas juk nekalbama. Regis, siekiama išlaikyti dabartinę situaciją ir tiek“, – svarsto buvusi švietimo viceministrė.
Bijo, kad nebūtų dar blogiau
Ekspertė sako, kad bendraudama su akademine visuomene jaučia, jog žmonės nori pokyčių. „Nemanau, kad Šiaulių universiteto dėstytojas, kuris dirba 0,2 etato ir vos pragyvena iš savo menkos algos, jaučiasi gerai. O tokių dėstytojų yra daugybė. Tai – nenormali situacija ir jos palikti tokios negalima“, – sako N. Putinaitė.
Tačiau pašnekovė baiminasi, kad naujasis universitetų optimizavimo planas gali pridaryti tik daugiau bėdų. „Didžiausias nuogastavimas, kad nebūtų dar blogiau po šito valdymo. Pabloginti situaciją galima labai greit ir nesunkiai. „Nuimti“ ministrę, sumažinti stojimo kriterijus, iš didžiųjų universitetų atimti pinigus ir atiduoti silpniesiems ir taip toliau. Bijau, kad nebūtų padaryti šie žingsniai, kurie tik dar labiau pablogintų universitetų kokybę“, – teigia N. Putinaitė.
