Parduotuvėje (nuotr. Fotolia.com)

Parduotuvėje (nuotr. Fotolia.com)

Galbūt perskaičius sakinį, kad Lietuvoje – itin pigu, suims juokas. Tačiau būtent taip atrodome Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste. Matant, kaip lietuviai plūsta apsipirkti į Lenkiją, akivaizdu, ten kainos – dar mažesnės. Tačiau ne tik kainos ten mažesnės, bet ir atlyginimai didesni.

Eurostatas įvertino 2016 metų kainas Europos Sąjungos šalyse pagal įvairius sektorius. Dažniausiai kainos Lietuvoje nurodomos mažesnės nei ES vidurkis. Lietuvos ekonomistai teigia, kad tokia tendencija gali tęsti neilgai, o nelygybė Lietuvoje – augti.

Straipsnio apačioje interaktyvioje vizualizacijoje pamatysite Lietuvos pozicijas pagal skirtingų sektorių kainas.

Net ir atsižvelgus į atlyginimus pas mus yra pigu?

REKLAMA

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nesistebi tokia kainų statistika, mat pajamų lygis čia juk ir gerokai mažesnis.

„Paslaugų kainos 2,5 karto mažesnės nei Vakarų Europos šalių vidurkis. O darbo užmokesčio skirtumai yra 3 kartai. Tai dar atsiliekame“, – sako jis.

Nors ir yra kalbama apie atlyginimų kilimą derėtų nepamiršti, kad kyla jie tikrai ne visiems, o kainos atvirkščiai – padidėja visiems. Ž. Mauricas išskiria, kad taip auga pajamų nelygybė Lietuvoje.

„Visą laiką, kai infliacija kyla, sparčiai kyla darbo užmokestis, pajamų nelygybė linkusi padidėti. Tai, be abejo, ne visiems kyla pajamos, ne visiems vienodai ir ne visų sektorių žmonėms, o kainos kyla vienodai visiems. Priklauso aišku dar nuo miesto. Vilniuje sparčiau kyla kainos nei likusioje Lietuvoje“, – nurodo jis.

Tuo tarpu „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė informuoja, kad Eurostatas pateikdamas šią statistiką atsižvelgia į pajamas Lietuvoje, paprasčiausiai mes vis dar galime būti priskiriame prie pigiausių šalių.

„Šis rodiklis, kuris rodo galutinio vartojimo išlaidas, apskaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą. Tai jau atsižvelgiama į žmonių perkamąją galią, į darbo užmokestį. Lietuvoje 2016 m. kainų lygis sudarė 63 proc. ES vidurkio. Tai jau atsižvelgus į pragyvenimo lygį. Mes išliekame santykinai žemų kainų šalis. Tačiau taip, ta konvergencija vyksta – Lietuvoje auga atlyginimai, o kuomet jei auga ir artėja prie išsivysčiusių šalių vidurkio, tai, natūralu, auga ir bendras kainų lygis. Mes dažnai linkę save su Lenkija lyginti, bet galima pažiūrėti į Latviją ir Estiją, kur pragyvenimo lygiu, kainos aukštesnės. Latvijoje sudaro 71 proc. ES vidurkio, Estijoje – 76 proc. ES vidurkio“, – komentuoja ekonomistė.

REKLAMA

Kainų lygis 2016 m. (Eurostato duomenys)

Kainų lygis 2016 m. (Eurostato duomenys)

Pasak jos, prekių, kurios lengviau transportuojamos ir, kurių pardavėjai konkuruoja visoje ES rinkoje, kainos, paprastai susilygina. Tačiau paslaugų kainų lygis Lietuvoje žemesnis.

„Tikėtina, kad ateityje matysime spartesnį kainų augimą. Tai rodo jau šių dienų infliacijos rodikliai. Sparčiausiai auga paslaugų kainos, nes augant atlyginimams galimybės didinti produktyvumą paslaugų sektoriuje yra ribotos, dėl to augant darbo užmokesčiui matome paslaugų kainų spartesnį augimą“, – sako ji.

Lenkija netapsime

Nors žemų kainų kaip Lenkijoje norėtų kiekvienas vartotojas, tai Lietuvoje – nepasiekiama. Pirmiausia Lenkija – labai didelė ir konkurencinga valstybė.

„Tai, kas vyksta telekomunikacijų sektoriuje Lietuvoje, vyksta daugumoje šalių. Jei priartėsime prie Europos analogo, Vokietijoje ir darbo užmokestis didesnis, bet kainos mažesnės nei kitose Vakarų Europos šalyse. Didelė valstybė, nemaža konkurencija, atitinkamai kainų lygis mažesnis. Dar Lenkijoje prisideda zloto kursas, kuris istoriškai šiek tiek pigesnis nei turėtų būti ir taip pat antras dalykas, lyginant su Lietuva – PVM lengvatos kai kuriems produktams“, – sako ekonomistas Ž. Mauricas.

REKLAMA

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Žygimantas Mauricas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Anot jo, Lietuva tik dalyje sektorių gali būti panaši į Lenkiją. Tose srityse, kur reikalaujama didelės masto ekonomikos, pavyzdžiui didmeninėje ar mažmeninėje prekyboje, su Lenkija konkuruoti bus sunku.

„Tai ir dėl infrastruktūros. Pavyzdžiui, importuojant iš Kinijos prekės atvyksta į didžiuosius Europos jūrų uostus, tada keliauja į perskirstymo centrus, o centrinėje Rytų Europoje jie dažniausiai yra Lenkijoje. Tik tada prekės keliauja į Lietuvą. Dėl to papildomus kaštus patiriame. Yra ribotas prekybos plotas. Nors ir ateina nauji žaidėjai į drabužių ir maisto rinką , manau, kad su Lenkija sunkiai sukonkuruosime kainų lygiu. Panaši situacija su Slovakija, Čekija, Slovėnija, kuriose ir kainos aukštesnės nei Lenkijoje“, – mano ekonomistas.

L. Galdikienė prideda, kad Lenkijoje kainų lygis sudaro 53 proc. ES vidurkio. Atsižvelgus į pragyvenimo lygį, iš tiesų, kainos – mažesnės. Ši šalis yra išskirtinė.

REKLAMA

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė (nuotr. asm. archyvo)

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė (nuotr. asm. archyvo)

„Lenkija tokia išskirtinė šalis, net tarp kitų šalių matome, kad Lenkija išsiskiria, nes yra antra po Rumunijos. Manau, tai lemia keletas veiksnių. Lenkijoje didelė ekonomika, kurioje masto ekonomija veikia visiškai kitaip nei Lietuvoje. Lenkija gali gaminti daugiau mažesnėmis sąnaudomis ir tai leidžia pasiekti žemesnes kainas, bet kartu tai gali reikšti, kad Lenkijoje yra didesnė konkurencija, didesnė galimybė rinktis ir pan. Matome iš visų šalių, kad Lenkija išskirtinėje pozicijoje, gal nereikėtų vien į šią šalį lygiuotis, bet pamatyti visas šalis. Ir tas, su kuriomis galbūt lengviau pasilygiuoti. Kad ir Baltijos šalis“, – pasvarsto L. Galdikienė.

Stebint kylančias kainas Baltijos šalyse Ž. Mauricas primena, kad nors kol kas turime pranašumą prieš Lenkiją dėl kvalifikuotos darbo jėgos, nes ji ganėtinai pigi Lietuvoje, tuo ilgai kliautis nebegalėsime. Kylant kainoms, turės kilti ir atlyginimai, nes priešingai žmonės emigruos, trūks darbuotojų, o investuotojai nuspręs pasirinkti kitą šalį nei Lietuva.

REKLAMA

Telekomunikacijos paslaugos pigiausios, bet rūbai ir avalynė – brangūs

Pagal Eurostato duomenis galima išskirti, kas Lietuvoje pigiausia, o kas brangiausia. Štai žiūrėdami į interaktyvų grafiką matome, kad pagal kainas komunikacijai, esame mažiausiai mokantys. Pagal maisto kainas – 4 nuo galo, pagal alkoholio ir tabako kainas – 8 nuo galo, pagal restoranų ir viešbučių kainas – 5 nuo galo.

„Telekomunikacijoje didelis kainų karas ir konkurencija. Ir tuo pačiu dar investuoja nemažai į naująsias technologijas. Tai atitinkamai leidžia pigesnį galutinį produktą pasiūlyti. Realiai vyksta konkurencinis karas, tai vienas iš sektorių, kur konkurencijos trūkumo tikrai nėra, nors pagrindiniai trys žaidėjai“, – sako Ž. Mauricas.

O štai pagal rūbų ir avalynės kainą net viršijame ES vidurkį ir esame 13–oje vietoje ES. Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, rūbai ir avalynė Lietuvoje pinga, tad situacija gerėja. Tačiau istoriškai yra susiklostę, kad Lietuvoje visuomet šios prekės buvo brangesnės.

L. Galdikienė paaiškina, kad tai yra prekės, kurias lengva transportuoti ir pardavinėti, dėl to jų kainos linkusios prisitaikyti prie bendros tendencijos.

„Gamintojui nėra didelio skirtumo pardavinėjant. Gali per tą pačią elektroninę prekybą prekes Lietuvoje pigiau pardavinėti, nes iš kitos šalies žmogus bandys pigiau nusipirkti prekę. Tų prekių, kurios lengviau parduodamos ir ne tik vietinėje rinkoje, kainos linkusios susilyginti. O tokių prekių, kaip maisto, kuris riboto galiojimo ir skirtas vietinei rinkai, kainos priklauso nuo vietovės ir atlyginimų“, – nurodo ekonomistė.

JUSTAS
2017-06-18 14:55:09
AGA DYGSTA GRYBAI PO LIETAUS, O ŠI STATISTIKA ŠŪDO VERTA
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
xxxx 2017-06-18 16:43:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na tai viskas tvarkoj. Pigus pragyvenimas, pigi darbo jega, pigus atyginimai :D Jeigu salis pigi, nereiskia, kad ten visi turtingi, atitinkamai ir zmones pigus... :D    ATSAKYTI
JUSTAS 2017-06-18 14:55:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
AGA DYGSTA GRYBAI PO LIETAUS, O ŠI STATISTIKA ŠŪDO VERTA    ATSAKYTI
Oro uoste (nuotr. Fotolia.com)
Neabejotinai viena didžiausių Lietuvos problemų – didžiulė emigracija. Nors valdžios planuose šios problemos pažabojimas įvardintas prioritetu, kol kas daugiau susitelkiama ...
Vilniaus miestas (nuotr. Fotodiena/Domantas Pipas)
Bankrutavusios bendrovės Leidybos centras nekilnojamąjį turtą Vilniaus senamiestyje, šalia klubo „Tamsta“, įsigiję naujieji savininkai susiginčijo dėl kiemo. Neparduotus butus ...
Bankrotas (nuotr. Fotolia.com)
Kauno ir Kėdainių atliekų perdirbimo gamyklas stačiusi „RTS Infra Construction“ bankrutuoja. Gamyklas valdančio Kauno regiono atliekų tvarkymo centro vadovas tikina, kad ...
Šiukšlės (nuotr. Fotolia.com)
Seimas rudenį spręs, ar tenkinti „valstiečių“ ir konservatorių siekį nustatyti, kokiu atstumu nuo gyvenviečių būtų leidžiama statyti šiukšlių deginimo gamyklas.
Darbininkas (nuotr. Fotolia.com)
Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau ...
REKLAMA

Top Video

„2 Barų“ atidarymą sudrebino ir seksualiosios „Yva“
DABAR RODOMA
„2 Barų“ atidarymą sudrebino ir seksualiosios „Yva“
DABAR RODOMA
Dar nė neprasidėjus realybės šou „2 barai“ – nuaidėjo pirmasis konfliktas
DABAR RODOMA
Pirmasis kontaktinis zoologijos parkas Lietuvoje nustebino kainomis
DABAR RODOMA
Nidoje startavo nauja paslauga – viešbutis ant vandens
DABAR RODOMA
Legendinį realybės šou „2 barai“ himną atliko puikiai pažįstami veidai
DABAR RODOMA
Nusijuokite. Pasirodo, tai – puikiausia mankšta
DABAR RODOMA
Meniškos prigimties suvalkietis nustebino visus kaimynus
DABAR RODOMA
Paryžiuje praūžė „Gay Pride“ fiesta
DABAR RODOMA
Skaitytojai pasibaisėjo: šuo prirakintas vidury lauko, kad baidytų šernus
DABAR RODOMA
Šalies keliuose siautėja girti dviratininkai

Televizija



RODYTI ŽEMĖLAPĮ
Nuotraukos autorius: Rimkute Indrė




#yeschallenge
DABAR RODOMA
#yeschallenge (2)
DABAR RODOMA
#yeschallenge (1)




Himno-giedojimas face








 

 

                    

 

 




A. Ramanauskas: aš esu išgama
DABAR RODOMA
A. Ramanauskas: aš esu išgama
DABAR RODOMA
M. Papiniginis: manau, kad „Zero“ filmai yra savotiški istorijos analai
DABAR RODOMA
Jurga Šeduikytė: noriu vaidinti, kad ir ne pirmo plano vaidmenį
DABAR RODOMA
Modelis Karolina Toleikytė save išbandė aktorės amplua
DABAR RODOMA
Atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu: su Salemute mane tapatina nuo pat vaikystės
DABAR RODOMA
M. Repšys prieš „Sidabrinė gervė“ apdovanojimus neslėpė noro laimėti
DABAR RODOMA
Apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ : kaip jie pasikeitė per 10-metį?
DABAR RODOMA
Sidabrinė Gervė 2017. Lietuvos kino apdovanojimų raudono kilimo transliacija (Sidabrinė Gervė 2017. Lietuvos kino apdovanojimų raudono kilimo transliacija)
DABAR RODOMA
Fotografai juokauja: „Vyrams „pitakas“ už kantrybę vestuvių fotosesijų metu“
DABAR RODOMA
Dainininkė Dileta: nesusivaldau parduotuvėse


Valiutų skaičiuoklė

EUR

USD

GBP

PLN

Remejas1-apacia
Į viršų