Naujajame darbo kodekse numatyta ilginti maksimalią darbo laiko savaitę nuo 48 iki 60 valandų. Profesinės sąjungos atstovas sako, kad paslaugų sferos darbuotojai jau dabar jaučiasi išnaudojami ir pervargę. Tačiau ekonomistai tikina, jog ilgiau ilsėtis dar nenusipelnėme.
Tiek dirba, kad neturi laiko net šeimai
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas ironizuoja – mažėjantis gimstamumas taip pat yra lietuvių persidirbimo pasekmė. „Yra daug šalių, kuriose prekybos tinklai nedirba sekmadieniais. Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge ir Vengrijoje prekyba sekmadieniais griežtai ribojama. Italijoje ir Ispanijoje tokio ribojimo nėra, tačiau parduotuvės tradiciškai nedirba. Net Lenkijoje dauguma parduotuvių sekmadieniais ir švenčių dienomis neveikia.
Tačiau pas mus prekybos sektoriaus darbuotojai neturi nei sekmadienių, nei švenčių. Ypač šioje srityje žmonės tikrai pervargsta. Rūpinamės, kad Lietuvoje mažėja žmonių, menkas gimstamumas. Manau, kad ilgos darbo valandos, ilga darbo savaitė yra viena iš mažo gimstamumo priežasčių. Žmonės negali net pabūti su šeimomis per šventes.
Darbdaviai pavagia savo darbuotojų laiką iš jų šeimų. Todėl užsienyje į tai kreipiamas dėmesys ir rūpinamasi, kad bent sekmadieniais žmonės galėtų būti su šeima, ilsėtis. Profesinės sąjungos siekė, kad ir Lietuvoje prekybos centrai šventinėmis dienomis ir savaitgaliais nedirbtų. Veiktų tik mažos krautuvėlės, šeimų verslai, kur žmogus pats gali apsispręsti, dirbti jam ar ne.
Tačiau buvusi valdžia tokių mūsų siekių nepalaikė. Įsikišdavo darbdaviai, sakydami, kad nukentės pirkėjai ir apyvarta. Manau, kad šis klausimas nėra uždarytas. Daug vilties dedame į Trišalėje taryboje ruošiamą Nacionalinį susitarimą. Sieksime, kad jame būtų numatyta prekybos centrams bent sekmadieniais nedirbti“, – sako A. Posochovas.
Naujasis Darbo kodeksas žada dar ilgesnę darbo savaitę
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovo teigimu, nepalankus daug dirbantiems bus ir naujasis Darbo kodeksas. Jame numatoma ilginti maksimalią darbo laiko savaitę nuo 48 iki 60 valandų.
„Naujajame Darbo kodekse daroma daug nuolaidų darbdaviui, bet ne viskas palanku darbuotojui. Leidimas ilginti darbo valandas gana drastiškas. Žmogui jau visiškai nebeliks, kada ilsėtis. Tuo metu Skandinavijos šalys, Vokietija, Prancūzija, kitos pažangios šalys, kaip tik mažina savaitinį darbo laiką iki 36-37 valandų. Tų šalių darbdaviai suprato, kad pailsėjęs žmogus yra daug produktyvesnis, nei tas persidirbęs, kuris gali padaryti klaidas, pavojingas tiek verslui, tiek to žmogaus sveikatai. Lietuviai persidirba ir dėl to yra neproduktyvūs. Laikas suprasti, kad žmogus negali gerai dirbti, jeigu vos atvelka kojas į darbą“, – sako A. Posochovas.
Daugiau ilsėtis dar nenusipelnėme
DNB banko grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad lietuviai iš tiesų dirba gerokai daugiau, nei vokiečiai ar skandinavai. Tai susiję su mažu pajamų lygiu. „Mūsų pajamų lygis yra gerokai mažesnis, todėl žmonės stengiasi dirbti daugiau, kad užsidirbtų. Dažnai imasi papildomo darbo. Kalbant apie produktyvumą ir našumą, tai nėra tik persidirbimo klausimas.
Net jei pradėtume dirbti po 6 valandas per dieną, kaip siūloma Suomijoje ar Švedijoje, mūsų produktyvumas nebūtų geresnis. Daug kas priklauso nuo investicijų lygio.
Tam reikia geros investicinės aplinkos ir lankstesnių sąlygų, kurias gal ir užtikrins naujasis Darbo kodeksas. Manau, kad gerėjant verslo aplinkai ir augant pragyvenimo lygiui, ilgainiui galėsime dirbti trumpiau. Artėsime link to, kad sekmadieniais ir šventinėmis dienomis galės nedirbti prekybos centrai, įvairios įstaigos. Pamažu, augant pajamų bendram lygiui, galėsime sau tai leisti, bet kol kas tai per didelė prabanga. Bet tai dar priklauso nuo kultūros. Mes neturime tokios kultūros ilsėtis, kaip ispanai, italai, kurie labai gerbia savo siestas. Mums nėra įskiepytas sugebėjimas ilsėtis. Turbūt dėl to mūsų emigrantai tokie paklausūs užsienio darbo rinkoje. Mes iš tiesų pripratę dirbti labai daug ir nesiskųsti“, – sako J. Rojaka.
Nemotyvuoti, nes užsidirba tik pragyvenimui
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius teigia, kad lietuviams labai trūksta ne tik poilsio, bet ir motyvacijos. Anot eksperto, Lietuva yra neproduktyvi šalis, nes mūsų gyventojai užsidirba tik pragyvenimui. Todėl yra nemotyvuoti.
„Palyginus su skandinavais ar Vakarų Europos šalimis, mes dirbame labai daug. Bet mūsų produktyvumo problema net ne tame. Pavyzdžiui, amerikiečiai dirba kur kas daugiau.
Teko daug metų gyventi JAV ir bendrauti su žmonėmis, kurie tikrai dirba labai ilgas valandas, tačiau dėl to nesijaučia blogai ir nepraranda produktyvumo. Vienas dalykas labai aiškus – jie dirba dėl kažkokio tikslo, kurį laiko pasiekiamu. Kam tas tikslas yra užsidirbti milijoną ar kelis, kam sukurti savo šeimai gerovę, kam iškovoti savo bendruomenei švaresnį vandenį ar panašiai. Tai gali būti bet koks tikslas, bet žmonės žino, kad jis yra pasiekiamas. Dėl to žmonės dirbdami nenuvargsta, nes žino, kad bus rezultatas.
Bėda su lietuviais yra ta, kad mes dirbame tam, kad pragyventume. Čia valdžia pjauna verslą su dideliais mokesčiais, verslas pjauna darbuotojus, žmonės jaučiasi nelaimingi. Dauguma dirba be kūrybos elementų. Tik tam, kad užsidirbtų mokesčiams ir maistui. Toks darbas nesuteikia sparnų. Jis slegia ir nemotyvuoja“, – sako V. Vobolevičius.
Anot jo, siekiant pagerinti darbuotojų produktyvumą Lietuvoje, visų pirma reikia mažiau valstybinio reguliavimo, laisvesnių sąlygų verslui, paprastesnio biurokratinio aparato. Tuomet esą bus galima reikalauti didesnės socialinės atsakomybės iš verslo, kad šis gerintų sąlygas darbuotojams.
