Ne visi sugeba viešai pripažinti, kad turi priklausomybę alkoholiui. Dažnas alkoholikas problemą neigia. Veronika pasakojo, kad anksčiau gerdavo itin daug – ištisus mėnesius negalėdama mesti stikliuko. Turėjo ir bendramintį – savo vyrą.
„Gerdavom mes abudu. Ir baisiai gerdavom, po mėnesį net“, - pasakoja prieš 11 metų taip gyvenusi Veronika.
Laimei, moteris galiausiai suprato, kad bedugnė visai čia pat. Kartą ji sūnaus paklausė, ko jis norėtų 25-ojo gimtadienio proga. Jis neslėpdamas atsakė, kad didžiausias jo noras, jog mama užsikoduotų nuo alkoholio. Moteris išpildė sūnaus svajonę ir jau 11 metų alkoholiui sako „ne“.
Tačiau tuo nebuvo patenkintas Veronikos vyras Gediminas. Jis neslėpė nepasitenkinimo dėl to, kad prarado sugėrovę. Kaip pasakoja pati moteris, jos sutuoktinis ne tik pasipiktino žmonos abstinencija, bet ir pradėjo dar stipriau gerti – norėdamas moterį priversti grįžti į tą patį kelią.
Veronika pasakoja, kad Gediminas degtinę iškeitė į alų manydamas, kad silpnesnis alkoholis – mažesnė problema.
Apie paprastą susitarimą dėl vyro užsikodavimo negali būti nė kalbos. Gediminas, išgirdęs apie Veronikos siekį išgydyti vyrą nuo priklausomybės, stojo piestu. Vyras pasakojo, kad išgėręs nusiramina.
„Ir kas čia tokio? Ar aš vienas pasaulyje alų geriu? Aš gi nesivolioju, nei ką“, - sakė Gediminas.
Veronika tvirtino negalinti žiūrėti į alkoholį geriantį mylimą vyrą. Jis atšovė, kad tai darydamas gali pasislėpti.
Išsamiau žiūrėkite laidos „TV pagalba“ siužete.
