Parduotuvė (nuotr. Fotolia.com)

Parduotuvė (nuotr. Fotolia.com)

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai.

Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur

Dabar už stiklo, popieriaus ir plastiko konteinerių atliekų tvarkymą susimoka gamintojai ir importuotojai. Didžiajai daliai stiklo iškeliavus į taromatų sistemą, likusiems konteinerių sistemoje tektų padengti didesnius kaštus. Šie galiausiai gali nugulti galutinėje produkto kainoje.

„Dviejų sistemų išlaikymas visada brangesnis nei vienos. Ir tai galėtų daryti įtaką ir maisto produktų pakuočių kainų kilimui ir tuo pačiu maisto kainoms.

REKLAMA

Bet kuriuo atveju visos sistemos: tiek konteinerinė sistema, tiek taromatų sistema, bet kuriuo atveju išlaikoma iš verslininkų. Gal iš dalies yra ir savivaldybių primokėjimas. Bet jeigu tuose konteineriuose varpeliuose mažėja tam tikrų pakuočių kiekis, ypatingai tų švarių – stiklo, kurias perdirbant galima gauti daugiau pajamų, lieka tik tos maisto pakuotės. Tuomet tų konteinerių išlaikymas vis tiek gula ant verslininkų pečių.

Jeigu alkoholiai buteliai ten nebebus dedami, o pereina į užstato sistemą, jiems tada prievolės mokėti už tvarkymą konteinerinės sistemos nebelieka. Lieka kitiems. Kuo mažiau išlaikančių, tuo brangiau, nes sistema vis tiek yra, tie konteineriai yra“, – naujienų portalui tv3.lt sako maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė.

Naudojimasis taromatu (nuotr. Organizatorių)

Naudojimasis taromatu (nuotr. Organizatorių)

Išlaidos didėtų 20–30 procentų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas patikina neabejojantis, jog išplėtus užstato sistemą, brangtų ir maisto produktai. Mat tai gamintojų kaštai, kuriems itin išaugūs, jie gali atsidurti galutinėje kainoje.

„Taigi jei iš konteinerinės sistemos būtų išimta reikšminga ir didelė stiklo, kaip atliekų dalis, būtų tiesioginis sąryšis su tuo, jog konteinerinė sistema išbrangtų gamintojams, nes liktų mažesnis kiekis pakuočių ir mažesnis kiekis dalyvių, kurie finansuoja konteinerinė sistemą ir atitinkamai tie patys kaštai ir išlaidos turėtų būti padengiami mažesnio rato gamintojų. Maisto produktų gamintojai ir importuotojai bei ne maisto produktų, pabrangus sistemai, atitinkamai perkels kainą ant vartotojų pečių. Taip visada buvo ir bus. Taip ir su užstato sistema buvo“, – prisimena jis.

REKLAMA

L. Vilimo skaičiavimais, kadangi kol kas tik Suomija taiko užstato sistemą stipriesiems alkoholiniams gėrimams, remiantis jų patirtimi, Lietuvoje alkoholiniai gėrimai brangtų dešimtimis centų.

„Skaičiuojama, kad į užstato sistemą perkėlus vyno ir stiprius alkoholinius gėrimus priklausomai nuo jų kiekio išleidžiamo į rinką ir pan. padidėja mokestis, kurį gamintojai turės mokėti užstato sistemai. Suomijoje stipriam alkoholiui taikoma apie 14 centų, kai kitoms pakuotėms iki 3 centų. Tai pagal tą analogą, Lietuvoje 4–5 kartus bus didesnis mokestis stirpių gėrimų gamintojams nei vandens. Ant viršaus dar PVM užsideda, galbūt ir kokio distributoriaus, prekybininko marža, tai gali kaina dešimtimis augti. Kalba eitų arti 0,50 Eur kaip minimum“, – sako L. Vilimas. Tuo tarpu VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiuoja, kad daliai verslininkų pasitraukus iš konteinerinės sistemos, kitiems gamintojams išlaidos padidėtų 20–30 proc.

„Gyventojams konteinerių išvežimas tiesiogiai nebrangtų, nes pakuočių tvarkymą ir finansavimą tvarko verslininkai. Gyventojas tiesiogiai nesumoka, bet susimoka pirkdamas prekes. Gamintojai ir vartotojai įtraukia pakuočių atliekų tvarkymą į prekių kainą ir gyventojai tą išraišką mato per prekės kainą. Tiesiogiai kaštai atsigula ir į prekės kainą.

Labai tikslių skaičiavimų dar neturim. Pati Aplinkos ministerija dar turi daryti įvertinimą. Bet, pasak mūsų, nuo 20–30 proc. tas atliekų tvarkymo pabrangimas būtų gamintojams. Čia labai drastiškas brangimas“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

REKLAMA

Anksčiau organizacijos platintame pranešime spaudai buvo pabrėžiama ir problema, su kuria susidurtų importuotojai: „Užstato sistemos plėtra galimai apribotų ir prekių importą: perkėlus visą stiklo tarą į užstato sistemą, butelius tektų papildomai žymėti brūkšniniu kodu ir užstato sistemos ženklu, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad didžioji alkoholinių gėrimų dalis yra importuojama. Mažesni importuotojai (pvz. specializuotos vyno parduotuvės) neturi galimybių tokį ženklinimą užsakyti iš gamintojo, taigi, ženklinti privalėtų rankiniu būdu, kas neproporcingai didintų administracinę naštą bei kaštus ir gali paskatinti importuotojus apskritai pasitraukti iš rinkos“.

Kad kainos augtų, mato iš istorijos

Prekybininkų atstovas įsitikinęs, kad maisto produktų bei buitinių prekių kainos augtų, nes taip jau yra buvę. Kai tik buvo įvesta taromatų sistema, nemaža dalis gamintojų naudojančių plastikinę tarą gėrimams iš konteinerinės sistemos pasitraukė.

Tačiau tuomet kai kurių produktų kainų pasikeitimo galėjome ir nepastebėti, nes buvo sumažėjusios kuro sąnaudos. Tad galutinėje produkto kainoje padidėjusių išlaidų galėjo ir nebelikti.

„Vienareikšmiškai, kad taip įvyko (kainų kilimas – tv3.lt pastaba). „Žalias taškas“ detalesnius skaičius galėtų pateikti.

Kainos koreguojamos vienos reguliariai, kitos ne. Ir dėl įvairių veiksnių. Šita kaštų eilutė – atliekų tvarkymas, tik viena iš daugybės eilučių. Gali būti, kad tuo metu, kai įvyko sistemos įdiegimas ir perėjimas prie užstato, gamintojų atliekų išlaidos daugėjo, bet mažėjo kuro ar logistikos paslaugos. Tai galėjo viena kitą padengti, bet tikiu, kad buvo ir tokių, kurie labiausiai pajautę tuos kaštus permėtė juos ant vartotojų pečių.

REKLAMA

L. Vilimas (nuotr. Fotodiena.lt)

L. Vilimas (nuotr. Fotodiena.lt)

Gamintojų labai daug ir skirtingų – skirtingos pakuotės, skirtingi mokesčiai, skirtinga įtaką atliekų tvarkymo kaina padaro. Dėl to vienareikšmiškai pasakyti, ar didėjo, ar mažėjo, negaliu. Bet pakankamai užtikrintai galiu pasakyti, kad efektas buvo. Nebuvo, kad kitą dieną vartotojai pamatė iš karto, bet iš kai kurių gamintojų kainos didėjimas dėl šio sprendimo tikrai buvo“, – tikina L. Vilimas.

O K. Pocius teigia, kad jų skaičiavimais tuomet išlaidos gamintojams, likusiems konteinerinėje sistemoje padidėjo apie 20 proc. Visgi, kiek tiksliai procentų nubyrėjo į galutinę kainą, žino tik pačios įmonės.

„Kiek esu girdėjęs, tas brangimas buvo gana drastiškas ir buvo pasisakymų, kad užstato sistema padarė įtaką prekių brangimui. Tą patį rezultatą, ar net geresnį galima pasiekti be taromatų o vystant esamą konteinerinę sistemą, kaip ir daro Europos Sąjunga. Dabartinis svarbus pavyzdys yra Estijos, kurioje analogiškas precedentas – buvo svarstoma praplėsti sistemą įtraukiant visus alkoholinius gėrimus į taromatų sistemą, bet estai to atsisakė. Nes padarė vertinimą ir nutarė, kad ne ekonomiška“, – sako jis.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Jos teigimu, į užstato sistemą būtų surenkami papildomi 200 mln. vienetų pakuočių, dėl to stiklo tara taptų efektyviau tvarkoma ir apskaitoma. Be to tai dar labiau motyvuotų visą visuomenę aktyviau rūšiuoti atliekas.

REKLAMA

„Projektą pasiūlę Seimo nariai argumentuoja, kad nauja stipriųjų gėrimų pakuočių surinkimo sistema padės aplinkosaugai, nes papildomai bus surinkta 50 – 60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės – Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkstančiai tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkstančių tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar“, – prideda Kęstutis Pocius.

Už grąžintinos taros sąrašo išplėtimo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 26 parlamentarai. Pritarus pasiūlymui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 25 d.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų

Darbuotoja (nuotr. Fotodiena.lt)
Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ...
Šildymas (nuotr. Fotodiena.lt)
  Seimas linkęs nuo spalio iki sausio grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pridėtinės ...
Dėl kokybės skirtumų tiriami maisto produktai (nuotr. Viktorijos Chockevičiūtės)
Paaiškėjus, jog kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis kiek skiriasi, jų gamintojos - žinomos tarptautinės kompanijos - tikina, jog prisitaiko ...
Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pastebėjote, kad vos tik gavus algą, pinigai ištirpsta per kelias dienas, o gal vis dar stebitės, kodėl prieš kelias savaites už sviestą mokėjote pigiau nei šiandien? Šis ...
Michael O'Leary (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Europos Komisija atliks tyrimą dėl galimo keleivių teisių pažeidimo, susijusio su Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimu atšaukti skrydžių. Kaip žinoma, „Ryanair“ ...
REKLAMA

Top Video

„Ryanair“ dėl atšauktų skrydžių gali grėsti nemalonumai
DABAR RODOMA
„Ryanair“ dėl atšauktų skrydžių gali grėsti nemalonumai
DABAR RODOMA
Grybų sezonas auką turi ir šiemet: mirė tris paras pati besigydžiusi moteris
DABAR RODOMA
Pratybų „Zapad“ įkarštyje kaimynai neįžvelgia jokių grėsmių, o TV3 žurnalistams siūlo susirasti naujos veiklos
DABAR RODOMA
Ekspertai: V.P.Andriukaitis savo garsiais pareiškimais šauna į koją ne tik sau, bet ir visai Lietuvai
DABAR RODOMA
Sinoptikai turi dvi žinias: artimiausią naktį užklups smarki audra, po jos – panašių baisybių nenumatoma
DABAR RODOMA
Klaipėdoje iš nesibaigiančio lietaus spąstų ir neapdairaus šeimininko gelbėtas šuo
DABAR RODOMA
Kelyje nuskriaustas knygą apie patį daktarą „Henytę“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis
DABAR RODOMA
Traumuotam Luka Dončičiui – aistringi merginos bučiniai
DABAR RODOMA
Nepastebėtos finalo emocijos: kodėl serbai uždengė kamerą ir mielas G. Dragičiaus linkėjimas mamai
DABAR RODOMA
Po studijų užsienyje – sunkios psichikos problemos

Televizija

Į viršų