Parduotuvė (nuotr. Fotolia.com)

Parduotuvė (nuotr. Fotolia.com)

Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto produktai.

Skaičiuojama, kad išplėtus grąžintinos taros sąrašą įtraukiant visų alkoholinių gėrimų rūšis, gamintojams tektų mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą bei per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur

Dabar už stiklo, popieriaus ir plastiko konteinerių atliekų tvarkymą susimoka gamintojai ir importuotojai. Didžiajai daliai stiklo iškeliavus į taromatų sistemą, likusiems konteinerių sistemoje tektų padengti didesnius kaštus. Šie galiausiai gali nugulti galutinėje produkto kainoje.

REKLAMA

„Dviejų sistemų išlaikymas visada brangesnis nei vienos. Ir tai galėtų daryti įtaką ir maisto produktų pakuočių kainų kilimui ir tuo pačiu maisto kainoms.

Bet kuriuo atveju visos sistemos: tiek konteinerinė sistema, tiek taromatų sistema, bet kuriuo atveju išlaikoma iš verslininkų. Gal iš dalies yra ir savivaldybių primokėjimas. Bet jeigu tuose konteineriuose varpeliuose mažėja tam tikrų pakuočių kiekis, ypatingai tų švarių – stiklo, kurias perdirbant galima gauti daugiau pajamų, lieka tik tos maisto pakuotės. Tuomet tų konteinerių išlaikymas vis tiek gula ant verslininkų pečių.

Jeigu alkoholiai buteliai ten nebebus dedami, o pereina į užstato sistemą, jiems tada prievolės mokėti už tvarkymą konteinerinės sistemos nebelieka. Lieka kitiems. Kuo mažiau išlaikančių, tuo brangiau, nes sistema vis tiek yra, tie konteineriai yra“, – naujienų portalui tv3.lt sako maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė.

Naudojimasis taromatu (nuotr. Organizatorių)

Naudojimasis taromatu (nuotr. Organizatorių)

REKLAMA

Išlaidos didėtų 20–30 procentų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas patikina neabejojantis, jog išplėtus užstato sistemą, brangtų ir maisto produktai. Mat tai gamintojų kaštai, kuriems itin išaugūs, jie gali atsidurti galutinėje kainoje.

„Taigi jei iš konteinerinės sistemos būtų išimta reikšminga ir didelė stiklo, kaip atliekų dalis, būtų tiesioginis sąryšis su tuo, jog konteinerinė sistema išbrangtų gamintojams, nes liktų mažesnis kiekis pakuočių ir mažesnis kiekis dalyvių, kurie finansuoja konteinerinė sistemą ir atitinkamai tie patys kaštai ir išlaidos turėtų būti padengiami mažesnio rato gamintojų. Maisto produktų gamintojai ir importuotojai bei ne maisto produktų, pabrangus sistemai, atitinkamai perkels kainą ant vartotojų pečių. Taip visada buvo ir bus. Taip ir su užstato sistema buvo“, – prisimena jis.

L. Vilimo skaičiavimais, kadangi kol kas tik Suomija taiko užstato sistemą stipriesiems alkoholiniams gėrimams, remiantis jų patirtimi, Lietuvoje alkoholiniai gėrimai brangtų dešimtimis centų.

„Skaičiuojama, kad į užstato sistemą perkėlus vyno ir stiprius alkoholinius gėrimus priklausomai nuo jų kiekio išleidžiamo į rinką ir pan. padidėja mokestis, kurį gamintojai turės mokėti užstato sistemai. Suomijoje stipriam alkoholiui taikoma apie 14 centų, kai kitoms pakuotėms iki 3 centų. Tai pagal tą analogą, Lietuvoje 4–5 kartus bus didesnis mokestis stirpių gėrimų gamintojams nei vandens. Ant viršaus dar PVM užsideda, galbūt ir kokio distributoriaus, prekybininko marža, tai gali kaina dešimtimis augti. Kalba eitų arti 0,50 Eur kaip minimum“, – sako L. Vilimas. Tuo tarpu VšĮ „Žaliasis taškas“ skaičiuoja, kad daliai verslininkų pasitraukus iš konteinerinės sistemos, kitiems gamintojams išlaidos padidėtų 20–30 proc.

REKLAMA

„Gyventojams konteinerių išvežimas tiesiogiai nebrangtų, nes pakuočių tvarkymą ir finansavimą tvarko verslininkai. Gyventojas tiesiogiai nesumoka, bet susimoka pirkdamas prekes. Gamintojai ir vartotojai įtraukia pakuočių atliekų tvarkymą į prekių kainą ir gyventojai tą išraišką mato per prekės kainą. Tiesiogiai kaštai atsigula ir į prekės kainą.

Labai tikslių skaičiavimų dar neturim. Pati Aplinkos ministerija dar turi daryti įvertinimą. Bet, pasak mūsų, nuo 20–30 proc. tas atliekų tvarkymo pabrangimas būtų gamintojams. Čia labai drastiškas brangimas“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.

Anksčiau organizacijos platintame pranešime spaudai buvo pabrėžiama ir problema, su kuria susidurtų importuotojai: „Užstato sistemos plėtra galimai apribotų ir prekių importą: perkėlus visą stiklo tarą į užstato sistemą, butelius tektų papildomai žymėti brūkšniniu kodu ir užstato sistemos ženklu, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad didžioji alkoholinių gėrimų dalis yra importuojama. Mažesni importuotojai (pvz. specializuotos vyno parduotuvės) neturi galimybių tokį ženklinimą užsakyti iš gamintojo, taigi, ženklinti privalėtų rankiniu būdu, kas neproporcingai didintų administracinę naštą bei kaštus ir gali paskatinti importuotojus apskritai pasitraukti iš rinkos“.

Kad kainos augtų, mato iš istorijos

Prekybininkų atstovas įsitikinęs, kad maisto produktų bei buitinių prekių kainos augtų, nes taip jau yra buvę. Kai tik buvo įvesta taromatų sistema, nemaža dalis gamintojų naudojančių plastikinę tarą gėrimams iš konteinerinės sistemos pasitraukė.

REKLAMA

Tačiau tuomet kai kurių produktų kainų pasikeitimo galėjome ir nepastebėti, nes buvo sumažėjusios kuro sąnaudos. Tad galutinėje produkto kainoje padidėjusių išlaidų galėjo ir nebelikti.

„Vienareikšmiškai, kad taip įvyko (kainų kilimas – tv3.lt pastaba). „Žalias taškas“ detalesnius skaičius galėtų pateikti.

Kainos koreguojamos vienos reguliariai, kitos ne. Ir dėl įvairių veiksnių. Šita kaštų eilutė – atliekų tvarkymas, tik viena iš daugybės eilučių. Gali būti, kad tuo metu, kai įvyko sistemos įdiegimas ir perėjimas prie užstato, gamintojų atliekų išlaidos daugėjo, bet mažėjo kuro ar logistikos paslaugos. Tai galėjo viena kitą padengti, bet tikiu, kad buvo ir tokių, kurie labiausiai pajautę tuos kaštus permėtė juos ant vartotojų pečių.

L. Vilimas (nuotr. Fotodiena.lt)

L. Vilimas (nuotr. Fotodiena.lt)

Gamintojų labai daug ir skirtingų – skirtingos pakuotės, skirtingi mokesčiai, skirtinga įtaką atliekų tvarkymo kaina padaro. Dėl to vienareikšmiškai pasakyti, ar didėjo, ar mažėjo, negaliu. Bet pakankamai užtikrintai galiu pasakyti, kad efektas buvo. Nebuvo, kad kitą dieną vartotojai pamatė iš karto, bet iš kai kurių gamintojų kainos didėjimas dėl šio sprendimo tikrai buvo“, – tikina L. Vilimas.

REKLAMA

O K. Pocius teigia, kad jų skaičiavimais tuomet išlaidos gamintojams, likusiems konteinerinėje sistemoje padidėjo apie 20 proc. Visgi, kiek tiksliai procentų nubyrėjo į galutinę kainą, žino tik pačios įmonės.

„Kiek esu girdėjęs, tas brangimas buvo gana drastiškas ir buvo pasisakymų, kad užstato sistema padarė įtaką prekių brangimui. Tą patį rezultatą, ar net geresnį galima pasiekti be taromatų o vystant esamą konteinerinę sistemą, kaip ir daro Europos Sąjunga. Dabartinis svarbus pavyzdys yra Estijos, kurioje analogiškas precedentas – buvo svarstoma praplėsti sistemą įtraukiant visus alkoholinius gėrimus į taromatų sistemą, bet estai to atsisakė. Nes padarė vertinimą ir nutarė, kad ne ekonomiška“, – sako jis.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad valstietė Virginija Vingrienė jau įtikino Seimą svarstyti pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 m. sausio 1 d. į užstato už vienkartines pakuotes sistemą įtraukti visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Jos teigimu, į užstato sistemą būtų surenkami papildomi 200 mln. vienetų pakuočių, dėl to stiklo tara taptų efektyviau tvarkoma ir apskaitoma. Be to tai dar labiau motyvuotų visą visuomenę aktyviau rūšiuoti atliekas.

„Projektą pasiūlę Seimo nariai argumentuoja, kad nauja stipriųjų gėrimų pakuočių surinkimo sistema padės aplinkosaugai, nes papildomai bus surinkta 50 – 60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės – Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkstančiai tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkstančių tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar“, – prideda Kęstutis Pocius.

Už grąžintinos taros sąrašo išplėtimo projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 26 parlamentarai. Pritarus pasiūlymui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 25 d.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
    Komentuoti
    Darbo birža (nuotr. Organizatorių)
    Vis daugiau jaunuolių prabyla apie tai, kokius absurdiškus mokymus jiems siūlo Darbo birža. Aukštąjį išsilavinimą įgiję ir darbo parties turintys jauni žmonės brukami į ...
     Lietuvos geležinkeliai švenčia 25-ių metų jubiliejų (nuotr. Organizatorių)
    Penktadienį iš pareigų atleistas į teisėsaugos akiratį patekęs „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Julius Mikšys. Tai BNS pranešė ...
    Prekybos ir pramogų centre “Akropolis“ vyksta išpardavimų bei akcijų diena “Jamam“ (nuotr. Fotodiena.lt)
    Didžiulėmis raidėmis pasitinkantis žodis „akcija“ sutraukia ne vieną pirkėją į prekybos centrus. Dažnas pastebi išpardavimų metu išleidžiantis net daugiau, nei įprastomis ...
    AE statybos prie Astravo miesto (nuotr. I. Vainalavičiūtės) (nuotr. Gamintojo)
    Astravo atominės elektrinės statybų projekte numatyta, kad ateityje jos teritorijoje gali būti pastatyti dar du reaktoriai, penktadienį pareiškė Rusijos ambasadorius ...
    Šildymas (nuotr. Fotolia.com)
    Valdžiai nuo birželio panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildumos energijai, Vilniaus gyventojai už ją mokės beveik 13 proc. brangiau. Nuo kovo pabaigos ...
    REKLAMA

    Top Video

    Šokiruojantis ligoninės apsaugininko elgesys: sumušė sergantį vaiką
    DABAR RODOMA
    Šokiruojantis ligoninės apsaugininko elgesys: sumušė sergantį vaiką
    DABAR RODOMA
    Specialistai atsako: ar mūsų psichologiją veikia didžiulės akcijos parduotuvėse?
    DABAR RODOMA
    Po mįslingo kauniečio dingimo – baisi pareigūnų versija: jis gali būti nužudytas
    DABAR RODOMA
    Neįgalieji: norint įsidarbinti prasideda priekaištai
    DABAR RODOMA
    Gerumui ribų nėra: lietuviai nustebino alkstančius ir socialiniame tinkle pribloškė tūkstančius
    DABAR RODOMA
    Visas pasaulis stebisi Donaldo Trumpo elgesiu – nustūmė Juodkalnijos premjerą
    DABAR RODOMA
    Moters skambutis pribloškė pareigūnus: prisipažino stipriai sužalojusi mylimąjį
    DABAR RODOMA
    Klaipėdietį žmona pribloškė pasiūlymu: nori gyventi kartu su juo ir meilužiu
    DABAR RODOMA
    Abiturientų šventė baigėsi tragedija: panevėžiečiai sukrėsti – žuvo moteris ir mažametė
    DABAR RODOMA
    Eugenijus Gentvilas: Agnė Širinskienė – tokia „pasiuntinukė“

    Televizija









    RODYTI ŽEMĖLAPĮ
    Nuotraukos autorius: Justina Jaščemskytė



    Makiažo meistras P. Staniulionis: netinkamas makiažas moteriai prideda dešimt metų
    DABAR RODOMA
    Makiažo meistras P. Staniulionis: netinkamas makiažas moteriai prideda dešimt metų
    DABAR RODOMA
    Saulius Prūsaitis: buvo tokių minučių, kai aš stoviu šeštą ryto su lagaminais ir neturiu kur eiti
    DABAR RODOMA
    Televizijos laidų vedėja ir žurnalistė D. Žeimytė: grožis gyvenime lemia daug
    DABAR RODOMA
    S. Vaitulionis: „Vienai dienai norėčiau spintomis susikeisti su A. Jagelavičiūtės vyru“
    DABAR RODOMA
    Raudonaskilimas.lt (19 laida)
    DABAR RODOMA
    Dainininkė Šorena Džaniašvili: rengiuosi taip, kaip tą dieną jaučiuosi
    DABAR RODOMA
    Kokia yra keksiukų karalienės Liucinos Rimgailės lieko liemens paslaptis?
    DABAR RODOMA
    Jauno dizainerio šlovę nulėmė atostogos Australijoje
    DABAR RODOMA
    Žurnalistė D. Žeimytė: Liutaurą Salasevičių tu arba myli, arba jo nekenti
    DABAR RODOMA
    Raudonaskilimas.lt (19 laida)

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų