Dauguma Europos Sąjungos valstybių laikrodžius sukinėti pradėjo praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Nors oficialiai Lietuvoje vasaros laikas pradėtas naudoti 2003-iaisiais, valandos taip pat buvo sukinėjamos sovietmečiu. Pagrindinis sezoninio laiko tikslas buvo energijos taupymas, manyta kad taip bus efektyviau išnaudojamas šviesus paros metas.
Tačiau kaip tai atsiliepia šiuolaikinei ekonomikai nežinia. Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, ketvirtą valandą ryto, laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį. Ir kaskartą tai sukelia diskusijas ir suskaldo žmonės į dvi stovyklas. Vieni laikrodžio sukinėjimą vadina beprasmybe, kiti mėgsta ilgesnius vasaros vakarus.
Sveikatos specialistai vasaros laiką vadina žalingu sveikatai. Ypač, kai laikrodžius sukame į priekį, o ne atgal. Gydytojai pasakoja, kad dėl vienos prarastos valandos sutinka miego ritmas. Tai esą labiausiai kenkia sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis.
Tuo metu psichologai įžvelgia ir kitas problemas. Specialistai aiškina, kad dėl miego trūkumo žmogui sunku išlaikyti dėmesį. Dėl to gali kilti pavojų darbe ar vairuojant.
Specialistai taip pat pastebi, kad dėl miego trūkumo sutrinka hormonų veikla. Esą tokiems žmonėms norisi valgyti daugiau nei įprastai, ypač nesveiko maisto. Visiems, kurie nesiruošė vasaros laiko įvedimui, medikai rekomenduoja kelias savaites eiti miegoti anksčiau. Rekomenduojama nepersivalgyti, nerūkyti, vengti alkoholio, kavos, energinio gėrimo. Vidutiniškai žmogui reikia 7 valandų miego, tačiau galimi nuokrypiai.
Mat vieni išsimiega ir per 6 valandas, o kitiems būtinai reikia devynių. Valandų sukimo žalą pastebi ir sveikatos apsaugos ministras. Tačiau Aurelijus Veryga aiškina, kad viena Lietuva laiko tėkmės nepakeis. Mat vienai valstybei išsižadėjus „vasaros laiko“, atsirastų didesni laiko juostų skirtumai.
