REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
15
Modelis Karina Arlauskaitė

Išskirtinių bruožų modelis Karina Arlauskaitė (22) tvirtina, jog modelio darbas jai niekada nebuvo vienas svarbiausių prioritetų gyvenime, tačiau pasiekimai kalba patys už save. Gausūs pasiūlymai iš Azijos modelių agentūrų, amerikiečių rašytojos T. Hurley populiaraus romano „Šventoji“ („The Blessed“) knygos viršelio veidas ir daugelis kitų įdomių faktų, kas priverčia žavėtis šia jauna mergina.

15

Išskirtinių bruožų modelis Karina Arlauskaitė (22) tvirtina, jog modelio darbas jai niekada nebuvo vienas svarbiausių prioritetų gyvenime, tačiau pasiekimai kalba patys už save. Gausūs pasiūlymai iš Azijos modelių agentūrų, amerikiečių rašytojos T. Hurley populiaraus romano „Šventoji“ („The Blessed“) knygos viršelio veidas ir daugelis kitų įdomių faktų, kas priverčia žavėtis šia jauna mergina.

REKLAMA

Šiandien Karinos gyvenimas verda tarp Italijos ir Lietuvos. Vienoje šalyje mergina dirba modeliu, kitoje mokosi bei pradeda vystyti naują verslą.

„Šiuo metu studijuoju tarptautinį verslą ir komunikaciją ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, tačiau dar visai neseniai grįžau iš Erasmus mainų programos, kada visą semestrą praleidau Italijos universitete. Gyvenau Milane, tad tai buvo puiki proga lengvai suderinti mokslus ir modelio darbą.

Baigusi mokyklą pasirinkau metų pertrauką prieš studijas (ang. gap year), tuomet daug keliavau, džiaugiausi galimybe apgalvoti ateities siekius ir atsikvėpti nuo mokslų. Dabar kelionėms laiko liko ne per daugiausia, kadangi jas pakeitė mokslai ir kuriamas verslas“, – apie dabartinį gyvenimą pasakoja Karina.

REKLAMA
REKLAMA

Kita modelių darbo pusė

Anot Karinos, nors mergina modelio darbo ir nelaikė didžiausiu prioritetu, kadangi visada labiau rūpėjo mokslai, pasiūlymų nestigdavo. Vis dėlto, dažnai jų tekdavo ir atsisakyti.

REKLAMA

„Šioje industrijoje sukuosi jau 7 metus. Penkiolikos metų pradėjau dirbti Lietuvoje, o po kiek laiko ir Kinijoje, Vokietijoje, JAV, Taivane, Kipre ir Italijoje. Dabar vos tik turiu laisvo laiko skubu į Milaną, kur darbo tikrai netrūksta, o ir nereikia užtrukti kelis mėnesius, pavyzdžiui, kaip Azijoje, ir paprasčiau grįžti į Lietuvą“, – sako Karina.

Tikriausiai dažnam išgirdus apie modelio darbą, pasidaro smalsu, kas gi verda užkulisiuose, ar viskas išties atrodo taip gražu ir paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja.

„Kaip ir kiekviename darbe, taip ir čia, būna tiek iššūkių, tiek gražių dalykų. Kalbant apie modelio darbo sunkumus, dažnai nėra tikslaus laiko grafiko, kartais tenka dirbti ir po 10-12 valandų, o kitą rytą vėl anksti keltis ir skubėti į naują darbą, kur gali užtrukti tiek pat. Manau, jog tik merginos, dirbusios Azijoje, supras šią beprotybę, kai per dieną tenka nufotografuoti virš 200 įvaizdžių šokinėjant į orą ar imituojant žingsnį.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat gana sudėtinga ilgą laiką kartu gyventi su kitais modeliais, kada norom nenorom pradedi galvoti apie svorį, nes tai būna dažniausiai viena iš pagrindinių temų. Pradeda atrodyti, jog sustorėjai ir galvoje sukasi mintys apie maisto kiekio mažinimą, aktyvesnį judėjimą. Gyvendama atskirai pamiršti šias nesąmones ir vėliau net darosi juokinga prisimenant, kad tekdavo taip pagalvoti. Dabar didžiausias malonumas valgyti ir nesijausti kaltai, kad priaugs vienas ar kitas centimetras.

Vis dėlto, modelio darbe išties matau daugiau teigiamų dalykų, nei kažkokių blogybių, nes kam gi nepatinka keliauti ir aplankyti skirtingas pasaulio vietas, pažinti naujas kultūras ir sutikti įdomius žmones“, – apie modelio darbą kalba mergina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyvenimas tarp Lietuvos ir Italijos

Karina tvirtina, jog jau senokai keliauja ir gyvena tarp dviejų šalių, o viskas prasidėjo dar prieš keturis metus, kada teko pirmą kartą atvykti padirbėti į Italiją.

„Laikui bėgant Milanas tapo mano antraisiais namais. Dažnai jau ir pati savo gyvenimo būdu labiau jaučiuosi italė, nei lietuvė. Perėmiau nemažai papročių bei kultūros bruožų, tačiau dabar grįžau mokytis į Lietuvą ir Italijoje tenka praleisti kur kas mažiau laiko.

Taigi, dabar grįžusi savo dėmesį koncentruoju ties studijomis ir čia kuriamu verslu. Prieš metus kartu su teta Vilniaus senamiestyje atidarėme itališkos avalynės butiką „L'orma“, tad dar tik pradžia, kuriai reikia skirti nemažai pastangų.

REKLAMA

Kaip sugalvojome užsiimti tokia veikla Lietuvoje? Idėja kilo mano tetai, kadangi ji visuomet buvo neabejinga kokybiškai ir stilingai avalynei, o ir paskutiniais metais dažniausiai batus siųsdavosi iš Italijos. Draugės vis žavėjosi jos batais, tai ir paskatino pradėti savo verslą. Išvykom į Milane vykstančią parodą, atsirinkom patinkančius tiekėjus ir pradėjom galvoti apie pardavimus.

Moterims patinka ateiti į senamiestyje įsikūrusį butiką, ten matuotis, paliesti batus bei bendrauti prie kavos puodelio. Manome, kad jauki ir maloni atmosfera, įsiklausymas į klienčių norus labai svarbus, tad su kiekviena diena stengiamės vis tame tobulėti“, – tvirtina Karina.

Paklausus apie ateities planus, Karina atskleidžia, jog svajonių, ką norėtų veikti baigusi studijas, labai daug. Vis tik mokslai susiję su tolimesniu darbu mados bei grožio industrijoje, tad mergina šiuo metu kaip tik kelyje savo svajonių išsipildymo link.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų