REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
30
Gitana Jazdauskienė, Mažeikiai

Šį sekmadienį pasitiksime dar vieną paukščių sutikimo dieną. Mūsų senoliai šią dieną laukdavo pempės ir stebėdavo kokie orai vyrauja, buvo žinoma eilė papročių, kurie padėdavo nuspėti būsimus orus.

30

Šį sekmadienį pasitiksime dar vieną paukščių sutikimo dieną. Mūsų senoliai šią dieną laukdavo pempės ir stebėdavo kokie orai vyrauja, buvo žinoma eilė papročių, kurie padėdavo nuspėti būsimus orus.

REKLAMA

Kovo 19 d. - Juozinės (Šv. Juozapo diena), siejama su pempe, pavadinamos pempės diena, nes šie paukščiai esą tada sugrįžta.

„Kovo 19-oji, per Juozapines, – pagal tradicinį kalendorių Pempės (Knyvės) diena. Iš laukų, pabalių ataidi jos mielas balselis, po žiemos sveikinantis - „gyvi, gyvi!“. Sakoma, nuo Pempės dienos sniegas jau taip pratirpęs, kad iš pėdos gali ir jautis atsigerti. Žemaičiai sako: „Pempė sniegą nu kęso krapšto, kielė ledą spir”. Jei graži diena, tikėta, kad bus pieningi metai“,– teigė etnologas prof. Libertas Klimka.

Kovo 19-os naktį tęsis drėgni orai, vyraus šlapdriba. Dieną daug kur, daugiausia rytiniuose rajonuose, numatomi krituliai. Rytą ir dieną stiprės šiaurės vakarų bei vakarų vėjas, vietomis gūsiai sieks 15–17 m/s. Temperatūra keisis mažai.

REKLAMA
REKLAMA

Dienos prietarai

Šią dieną yra buvę nemažai prietarų susijusių su dienos orais. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei šią dieną giedra, tai bus pieningi metai.

REKLAMA

„Keli prietarai apie būsimus orus, susieti su tam tikromis kovo mėnesio datomis: Per šventą Juozapą lydeka su uodega ledą pramuša, Šventas Juozapas užgesina šviesą, o šventas Jonas uždega. Nuo švento Juozapo lydeka nerštan, gervė – raistan. Jei šventas Juozapas gražus, vasarojus bus derlus“,– teigė etnologė Dalia Senvaitytė.

Diena susijusi su merginomis

Pempės diena senovėje sieta su merginomis, daug papročių rodo, kad tai buvusi merginų šventė.

„Iki Pempinių merginos stengdavosi prisiverpti, prisiausti – viskas guls į kraičio skrynias. O nuo šios dienos jos jau tvarkydavo gėlių darželius, grėbstydavo pernykščius stagarus, purendavo žemę, keisdavosi sėklomis. Ir dar toks įdomus paprotys: nors dar gavėnia, bet tądien galima kelti vestuves. Žinia, jei būtinai reikia, tačiau tik tą vieną dieną ir be muzikantų... Vaišėms galima ir mėsos patiekti, bet vėlgi su išlyga: per vieną valandą reikia miške prisimalkauti, nukirsti gaidžiui galvą, jį išdarinėti, išvirti ir suvalgyti. Tada tai nebus nusižengimas gavėnios draudimams. Visuma šių papročių rodo, kad Pempės diena – prosenoviškos merginų šventės aidai“,– teigė etnologas prof. Libertas Klimka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų