Šiomis dienomis pasaulis gyvena vien sensacijomis, politiniais suklūpimais ar smurto proveržiais. Mąstant apie pastarąjį faktorių, neretai nelaimės įvyksta būtent dėl nepasitikėjimo savimi. Tačiau ar tas jausmas, kuris skatina elgtis neigiamai yra tinkamas ir neišgyvendinamas? Panevėžietis, buvęs parkūrininkas, Mindaugas Baltuška teigia, kad tikrai ne.
Kai energija liejasi per kraštus, kai noras sportuoti kasdien neleidžia užmigti, atrodo, kad niekas pasaulyje tavęs negali sustabdyti. Tačiau vis dėlto gyvenimas nenuspėjamas ir tavo kelius sudėlioja ir ne visai tikėtai. Mindaugo kelias treniruojantis parkūrą, kuriame jis įžvelgė daug perspektyvų, baigėsi dėl nelemto įvykio treniruočių metu, kai šokinėdamas netinkamai nusileido ant galvos. Šis nusileidimas buvo lemtingas – suparalyžiavo kojas.
Liūdesys truko tris dienas
Tačiau, kaip teigia pats Mindaugas, tai jam netapo pasaulio pabaiga: „Na ne, trauma manęs niekaip nepakeitė. Tik stuburas lūžo, o ne galva skilo, – pavydėtinu pozityvumu kalba vyras. – Galiu pasakyti, kad žinoma, buvo liūdna, buvo baisu. Tačiau manau, kad tai truko maždaug tris dienas, o po to viskas ėjo tik geryn.“
Buvusiu sportininku Mindaugo vadinti tikrai negalima. Nors ir patyrė stuburo traumą, kuri jį pasodino į neįgaliojo vežimėlį, M. Bartuška nepalūžo ir nusprendė dalyvauti sportinių vežimėlių lenktynėse, kurios taip pat pareikalauja jėgų ir išvermės: „Nevaikščiojimas – dar tikrai ne pasaulio pabaiga. Sveikata nėra kažkokia dovana, ją turi puoselėti. Mano motyvacija yra paprasta: aš tiesiog noriu būti sveikas ir stiprus. Sportas – mano pasitikėjimas savimi.“
Pozityvaus mąstymo nestokojantis jaunuolis pasakoja, kad nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis nėra viso gyvenimo vedlys: „Tokio recepto kaip imi ir pasitiki – nėra. Žvelgiant nuo pradžių, nuo mokyklos suolo, o tiksliau nuo pirmos klasės, tave vertina už tai, kaip tu atlieki užduotį, kuriai tave moko mokytojai. Vertinimas pažymiais, be abejo geriausiai parodo rezultatą. Noriu pasakyti, kad tau gali pasakyti, ką daryti ir tu darai, – samprotauja M. Baltuška. – Atsiranda tarsi robotizmas. Pasitikėjimui savimi nėra recepto. Požiūrio keitimas yra darbas. Tik tokiu būdu gali daryti pokytį. Tai nėra lengva. Iš vykdančio užduotis turi išmokti ir pats jas kurti.“
Tinkamai iškeltos užduotys
Mindaugo teigimu, užsiimant saviugda ir siekiant kuo didesnio savęs pasitikimo, svarbiausia yra tinkamai išsikeltos užduotys: „Gyvenime, ką bedarytum, visur yra pasirinkimai ir užduotys. Yra užduotis – mes ją vykdome, – teigia buvęs parkūrininkas. – Jei išsikeli per didelius ir ne tokius, kokių tu nori, tikslus – automatiškai save užprogramuoji nusivilimui. Tikslus turi keltis tokius, kokius gebėsi įgyvendinti. Net neabejoju, kad galutiniame rezultate tai atneš daugiau teigiamų emocijų ir, žinoma, pasitikėjimo.“
Nepasitikėjimas savimi
Be abejo, kalbant apie pasitikėjimą savimi į galvą iš karto ateina mintys apie smurto protrūkius, įvairius kraštutinumus įgyvendinančius asmenis. Tačiau kodėl jie taip elgiasi? Ar gali būti viena iš priežasčių būtent nepasitikėjimas savi? Mindaugas Baltuška mano, kad taip: „Žinoma. Viskas, kas išlenda negatyvaus ar teigiamo, viskas kas eina iš žmogaus, tai yra jo bėda. Tai nėra kito žmogaus, kuris tampa auka, bėda. Jei atėjo žmogus ir pasakė, kad aš storas, ar aš negražus ar nevaikštau – tai nėra mano problema. Tai to menkintojo bėda. Tokiems nereikia atsakyti tuo pačiu, nes tai reiškia, kad ir pats turi kažką savyje ir neišleidi. Kai jautiesi silpnas ir pažeidžiamas, tuomet dažnai skleidi kažką negero“, – apie smurto proveržius ir žmonių galimas vidines savybes samprotauja Mindaugas.
