Naujausia sandorių statistika leidžia spręsti, kad 2017-aisiais sostinės NT sektoriuje toliau vyraus optimizmas: vien per sausio mėnesį parduota dešimtadaliu daugiau butų nei per tą patį mėnesį pernai. Tačiau nuoseklus rinkos augimas NT pirkėjams bei statytojams sukelia ir naujų iššūkių.
Vertė augs nevienodai
Ne paslaptis, jog pastaruoju metu labiausiai auga vidutinės ir ekonominės klasės butų Vilniaus mieste pardavimas. Galimybė greičiau uždirbti realizuojant standartinius daugiabučius į sostinės NT rinką priviliojo ir naujų statytojų, kurių bendras skaičius Vilniuje šiandien viršija devynias dešimtis. Prognozuojama, jog vien per 2017 metus bus pastatyta net apie 4000 naujų butų.
„Visuotinio pakilimo rinkoje sąlygomis žmogiška tikėtis, kad bet kuris pradėtas projektas bus sėkmingai užbaigtas ir bet kurio įsigyto buto vertė negali nekilti. Palankios Vilniaus miesto demografinės ir ekonominės tendencijos tokius lūkesčius tik sustiprina. Tačiau reikėtų pripažinti, kad sparčiai didėjantis pagal tą patį šabloną kuriamų daugiabučių skaičius butų vertės augimo tempus šiek tiek riboja“, - teigia nekilnojamojo turto konsultantė Ilma Stasiulytė.
Pasak pašnekovės, Vilniaus NT sektorius pasiekė tokią stadiją, kuomet statybų kokybė ir strateginė būsto vieta mieste yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos norint išsiskirti ir atkreipti pirkėjų dėmesį. Esant didelei pasiūlai, pirkėjai sprendžia galvosūkį, kurio konkretaus buto pasirinkimas yra geresnė ilgalaikė investicija, o tarpusavyje konkuruojantys NT vystytojai priversti aiškiau diferencijuoti savo pasiūlymus nuo gausių rinkos analogų.
Pasiūlė nuosavus kiemus
Pastaruosius kelerius metus reikšmingu buto išskirtinumu pirkėjams pritraukti buvo laikoma terasa. Tiesa, ilgainiui terasiniai butai tapo „norma“, o aktyvi jų privalumų komunikacija viešojoje erdvėje devalvavo pirminę terasos sampratą. Šiandien kartais net paprasti butai su balkonais rinkodaros sumetimais pavadinami terasiniais, o tai didina spaudimą NT vystytojams ieškoti naujų būsto išskirtinumų. Vienas iš ryškesnių sprendimų šiuo metu įgyvendinamas Pilaitės mikrorajone: čia statomos dviaukščių butų gyvenvietės „Naujoji Anglija“ naujakuriai turės ne tik terasas, bet ir po nuosavą uždarą kiemelį.
Projektą įgyvendinančios grupės „Novalex“ atstovai pripažįsta, jog, įgyvendindami šią idėją, jie nebandė išradinėti dviračio, o perkėlė į Lietuvą Vakaruose seniai pasiteisinusį English Townhouse tipo modelį. Pagal jį miestiečių vidurinei klasei pritaikyti saikingos kvadratūros butai įgyja pagrindinius nuosavo namo privalumus – ne tik kiemelį, bet ir atskirą įėjimą, autonominį šildymą, vietą automobiliui, du sanitarinius mazgus ir kt. Lyginant su būstais daugiabučių kvartaluose, tokie butai patraukia platesnius visuomenės segmentus ir yra universalesni, o tai svarbu numatant ilgalaikę buto vertę ir likvidumą rinkoje. Nuo rudens vidurio „Naujojoje Anglijoje“ parduota bemaž 60 proc. visų pirmojo statybų etapo butų.
Seno tipo butai – paklausūs, bet ar ilgam?
2016 m. sostinėje augo ir senesnės statybos butų kainos. Vidutinė buto sename daugiabutyje kaina per metus padidėjo 8 procentais, taip viršijant metinį naujos statybos butų kainų prieaugį. Tačiau ekspertai sutaria, jog ilguoju laikotarpiu tokių būstų perspektyvos brangti yra ribotos. Priimant sprendimą dėl būsto senos statybos name įsigijimo, siūloma įsivertinti ir žymiai didesnius jo išlaikymo kaštus. Pasak NT konsultantės, iki šiol fiksuojama santykinai aukšta senesnės statybos butų vertė rinkoje atveria galimybių langą geromis sąlygomis iškeisti senąjį būstą ir į naują“, - teigia I. Stasiulytė.
Ieškantiems būsto ilgalaikei investicijai reikėtų atsižvelgti į dar vieną – privatumo – kriterijų. „Nei senesnės, nei naujos statybos butas savo privatumu niekada neprilygs namui ar kotedžui. Tačiau kai į langus iš visų pusių atsimuša greta esančių kaimynų langai, didėja diskomfortas. Daugeliui lietuvių privatumas yra vertybė, ir gyvenimas „stebėjimo“ režimu jiems nėra patrauklus, kad ir kaip gerai būtų įrengtas pats butas“, - pažymi I. Stasiulytė.
