Vėliavos (nuotr. Fotodiena.lt)

Vėliavos (nuotr. Fotodiena.lt)

Šią savaitę JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas atvyko į Europą pirmąkart dalyvauti NATO gynybos ministrų susitikime. Jo tenykščiai kolegos nerimauja, kad prezidentas Trumpas iš naujo spręs dėl JAV įsipareigojimų NATO. Per rinkimų kampaniją ponas Trumpas vadino NATO „atgyvenusia“ ir kėlė klausimą dėl jos naudos JAV nacionaliniam saugumui. Jis klausė, kodėl tokia šalis kaip Amerika, prislėgta skolų ir apsupta grėsmių, turėtų užsikrauti sau naštą ginti turtingą, daug gyventojų turintį žemyną, kurio ekonomika didesnė negu jos pačios?

Geras klausimas. Dešimtmečius Europa geibo postistoriniame burbule, kai buvo skiriama mažai išlaidų gynybai, atrofavosi koviniai pajėgimai, o į didėjančias grėsmes kaimyniniuose regionuose žiūrėta abejingai. JAV lyderiai buvo perspėję europiečius dėl šio sąstingio galimų pasekmių. Kaip 2011 metais sakė tuometis gynybos sekretorius Robertas Gatesas, Amerikai „mažėja apetitas ... leisti vis vertingesnes lėšas valstybėms, nenorinčioms skirti būtinų išteklių ... savo pačių gynybai“.

REKLAMA

Trumpas išsiskiria iš kitų, nes jis tiesmukai įvardijo problemą – ir dėl fakto, kad jis tikriausiai kažko imsis šioje srityje. Tik klausimas: ko imsis? Sąjungininkai baiminasi, kad jis pasitrauks iš NATO – jeigu ne oficialiai, tuomet išvesdamas JAV pajėgas ir palikdamas Europą rūpintis savimi. Yra kita galimybė, ir ją sąjungininkai, ypač Baltijos šalys turėtų aktyviai skatinti: kad Trumpas imtųsi seniai pribrendusios užduoties reformuoti NATO. Esama ženklų, kad Trumpas linkęs eiti šiuo keliu. Nors buvo balsingai tvirtinama priešingai, jis niekada nėra sakęs, kad nori išvesti Ameriką iš Aljanso. Kai pernai kovą buvo tiesiogiai paklaustas, jis atsakė: „Ne, aš nenoriu pasitraukti.“ Jis sakė, kad „NATO man labai svarbi“, o savo inauguracinėje kalboje, skirtoje daugiausiai vidaus politikos klausimams, pasistengė pridurti, kad ketina „iš naujo sustiprinti senas sąjungas“.

Sunku įsivaizduoti, kad Obama 2009-aisiais būtų galėjęs pasakyti kažką panašaus. Iš tikrųjų Trumpo komentarai apie NATO yra švelnesni negu išsakyti Obamos tokiu pačiu jo kadencijos etapu. Ankstesnis prezidentas anksčiau peikė NATO kaip „valstybių sambūrį, įleidusį šaknis seniai pasibaigusio Šaltojo karo lysvėse“, „iškeliantį vieną žmonių grupę prieš kitas“ ir „nebeturintį prasmės glaudžiais ryšiais susietame pasaulyje“.

Obamos nuomone, NATO buvo iš principo ydinga: ne todėl, kad Amerika daro per daug, (nors vėliau jis kritikavo ir šį aspektą), dėl to, kad NATO įkūnijo „Vakarų“, civilizacinio konstrukto idėją, neatitinkančią jo pasaulėžiūros. Pasak Trumpo, NATO nevykusi dėl savo priemonių – ne dėl to, kad jam nepatinka pati Vakarų šalių aljanso idėja, o todėl, kad jis nemano, jog NATO pasiruošusi veikti.

REKLAMA

Šių dviejų prezidentų pirminių požiūrių į NATO skirtumai yra svarbūs. Iš tiesų nebuvo jokios galimybės, kad Obama gali rimtai mėginti reformuoti NATO. „Perkrovimas“ buvo jo užsienio politikos centrinis akcentas. Jo nuomonė pasikeitė ne dėl to, kad jis išstudijavo sąjungų idėją ir ją pripažino, o todėl, kad jo palaikomas požiūris gana įspūdingai susimovė. Taip jau susiklostė, kad „perkrovimas“ sukūrė sąlygas įvykiui – karui Ukrainoje – privertusiam jį sustiprinti NATO, bet tuo metu žala jau buvo padaryta.

Trumpas, priešingai, kadenciją pradeda deklaruodamas nacionalinio saugumo prioritetą: įveikti ISIS – ir NATO šiose pastangos gali atlikti akivaizdų vaidmenį, jeigu tik būtų tinkamai pasitelkta. Trumpas greitai įgis kitą, daug svarbesnę būtinybę pasitelkti NATO: Rusijos atgrasymui. Kaip jau pasimokė Obama, pastangos derėtis su Putinu be Vakarų galios pagrindo blogina Vašingtono derybines pozicijas ir provokuoja Rusijos agresiją.

Trumpas turėtų jau savo kadencijos pradžioje pasimokyti iš Obamos klaidų ir pripažinti JAV vadovaujamą vaidmenį Europoje. Jeigu jis taip padarytų, rastų veikti pasiruošusių partnerių NATO narių šiaurėje ir rytuose. Aljanso narės, tokios kaip Estija ir Lenkija, įkūnija savigalbos mentalitetą, kurį Trumpas sako norintis matyti tarp JAV sąjungininkų. Pastaraisiais metais kiekviena NATO paribio valstybė didino gynybos išlaidas. Lenkija ir Estija jau daugiau skiria savo kariuomenėms daugiau kaip 2 proc. savo BVP, o Latvijos ir Lietuvos kariuomenės šią ribą peržengs ateinančiais metais. Nuo Ukrainos karo pradžios Baltijos šalys visos kartu gynybos išlaidas padidino dvigubai. Na, o Vokietijos gynybos biudžetas per tą patį laikotarpį, priešingai, sumažėjo. Nors ši šalis turi dvigubai daugiau gyventojų, jos turimų tankų skaičius nesiekia nė pusės to, kiek turi Lenkija.

REKLAMA

Viena iš Vokietijos letargo priežasčių – jos teritorijoje veikiančios JAV bazės. Iš 28 didžiausių NATO objektų 23 yra į vakarus nuo Oderio. Ten pat laikomi beveik visi iš daugiau kaip 60 tūkst. JAV karių (išskyrus kelis šimtus) ir visi Aljanso (daugiausiai JAV) taktiniai branduoliniai ginklai.

Jeigu Aljanse ir yra kažkas „atgyvenę“ – tai jo neproporcinga pozicija, pagrįsta 8-o dešimtmečio strategine tikrove. Kol ši laikysena išliks, Vakarų Europos šalys turės menkų paskatų nuveikti daugiau, tad tikrosios gynybos našta teks Jungtinėms Valstijoms ir kai kurioms narėms, pavyzdžiui, Lenkijai.

Taip neturėtų būti. Naujoji administracija turėtų sutelkti panašiai galvojančias sąjungininkes, kad Aljanso viduje suformuotų reformatorių bloką, sudarytą iš NATO „veikliųjų“ narių. Tokia grupė įkvėptų pagarbą. Ji galėtų užbaigti paribio šalių antrarūšę narystę, skatintų perkelti bazes, tokias kaip Ramšteino, į Lenkiją (ir tuo pačiu sutaupyti JAV mokesčių mokėtojų pinigų), pertvarkyti balsavimo taisykles, kad vangiosios narės negalėtų užblokuoti 5-ojo straipsnio, ir kurti didesnes koalicijas, kad stabilizuotųsi padėtis pietuose ir rytuose.

Reformuoti NATO nebus lengva. Tam reikės ne mažesnių pastangų negu 10-ame dešimtmetyje, kai vyko NATO plėtra. Ir labiausiai reikės JAV lyderystės, kurios beviltiškai stigo pastaraisiais metais. Baltijos šalių lyderiai gali padėti išjudinti šį vežimą, anksti užmezgusios ryšius su JAV administracija. Gali būti, kad jos ras imlius klausytojus. Wessas Mitchelas yra Vašingtone ir Varšuvoje veikiančio Europos politikos analizės centro (CEPA) prezidentas

Tomas
2017-02-17 09:23:55
Kas cia per mulkis rase? Kas antras zodis su klaida.
Atsakyti

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
    Diskusija (1)
    Komentuoti
    T. Povilauskas
    SEB banko užsakymu atlikta būsto kainų lūkesčių apklausa rodo, kad kovą gyventojų, manančių, kad būstas brangs, dalis buvo didžiausia nuo 2014 metų pradžios. Jau 59 proc. ...
    Artūras Anužis
    Taip, taip, valstiečių reformos tikrai gali „nuskęsti“ alkoholio problemose. Mūsų valdžia taip yra užimta galvojimu, kaip kuo greičiau išmušti lietuviui iš rankų alaus butelį ...
    Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas (nuotr. asm. archyvo)
    Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks ...
    Rūta Vainienė (nuotr. Organizatorių)
    Gamtoje mažiausiai miega žirafa, vos dvi valandas per parą. Negana to, ji miega labai neramiai. Žirafa saugosi įvairių plėšriųjų žvėrių ir miega su pertraukomis, naktimis, ...
    DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė (nuotr. asm. archyvo)
    Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose ...
    REKLAMA

    Top Video

    Kalifornijoje laukinės gėlės nuklojo tokius milžiniškus plotus, kad jie matyti net iš kosmoso
    DABAR RODOMA
    Kalifornijoje laukinės gėlės nuklojo tokius milžiniškus plotus, kad jie matyti net iš kosmoso
    DABAR RODOMA
    Ispanijos taksi vairuotojai nori iš gatvių išvyti ir Lietuvoje paslaugas teikiančius „Uber“ vežėjus
    DABAR RODOMA
    Ūkininkaujantys valstiečiai Seimo nariai siekia išskirtinių teisių
    DABAR RODOMA
    Alkoholiu prekiaujančių verslininkų gudravimai: sandėlius svaigalais užgrūdę prekybininkai butelius į prekystalius traukia tik dabar
    DABAR RODOMA
    Kontrolieriai aiškina, kad elektroninių receptų, ligos istorijų, pažymų sistemai trūksta ne tik kokybės
    DABAR RODOMA
    Vilniaus Neries krantinė jau pasipuošė pirmaisiais sakurų žiedais
    DABAR RODOMA
    Buvęs vaikų globos namų direktorius išgirdo nuosprendį pedofilijos byloje
    DABAR RODOMA
    Ant 30 milijonų eurų kainavusios ligoninių ir poliklinikų elektroninių paslaugų sistemos krenta korupcijos šešėlis
    DABAR RODOMA
    Paskelbė pergalės „Eurovizijoje“ receptą: Lietuvai trūksta visai nedaug
    DABAR RODOMA
    Jaunos moters pagalbos šauksmas: bijau, kad vyras užsienyje mane parduos





    Orai
    RODYTI ŽEMĖLAPĮ
    Nuotraukos autorius: Matas Dranginis
    Vestuvių planuotoja Laura Vagonė: mano versle klientų tik daugėja
    DABAR RODOMA
    Vestuvių planuotoja Laura Vagonė: mano versle klientų tik daugėja
    DABAR RODOMA
    Verslininkas Žilvinas Grigaitis atskleidė, kur atostogauti jam patinka labiausiai
    DABAR RODOMA
    Prodiuseris E. Bžeskas: kelias į žvaigždes per pinigus yra toks pat populiarus, kaip ir kelias per lovą
    DABAR RODOMA
    Visa tiesa apie Jolantą Svirnelytę: stiliaus ikonos neturiu ir spintomis su niekuo keistis nenorėčiau
    DABAR RODOMA
    Raudonaskilimas.lt (16 laida)
    DABAR RODOMA
    Aktorė G. Baikštytė: jei renginys žiemą, aš nekulniuoju su aukštakulniais per sniegą
    DABAR RODOMA
    Dainos Bosas dukra Maria Randers: svarbiausia ne drabužių etiketės
    DABAR RODOMA
    Televizijos laidų vedėja I. Stonkuvienė atskleidė, kodėl į renginius vaikšto viena
    DABAR RODOMA
    Kokia moteris patrauktų brolių Algirdo ir Remigijaus Gataveckų dėmesį?
    DABAR RODOMA
    Alfui Ivanauskui kartais norisi pabūti tikru „griovėju“ ir panaudoti kopūstą deserte

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų