Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Robertas Dargis (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo. Nors atrodo, kad tai vyksta toli nuo mūsų, tačiau neapsigaukime – tai neišvengiamai kelia iššūkius mūsų mažai ir atvirai ekonomikai, kurios augimui atsiliepia kiekvienas ryškesnis politinis ir ekonominis poslinkis Europoje ar pasaulyje. Nors tarptautinių reitingų lentelėse užimame vis geresnes pozicijas, tačiau mums neužtenka tiesiog augti. Mums gali būti pragaištingas ir per lėtas progresas.

Dažnai vis dar ignoruojame tą faktą, kad kapitalas ir technologijos jau nebeturi sienų, o mūsų globaliai mąstančiai jaunajai kartai jokios sienos jau nebeegzistuoja. Ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, skaitmenizuojant savo ekonomikas, jokia valstybė nebeturi pranašumų – jau netolimoje ateityje laimės tie, kurie supras, kad ryžtas ir greitis yra svarbiausi konkurencinėje kovoje. Vyksta nuožmios lenktynės laike, todėl vienintelis kelias šiandien yra ne apgaudinėti save ir aplinkinius, skelbiant ausiai mielus geresnio gyvenimo receptus, o susitelkti ties svarbiais darbais ir kuo greičiau pradėti kartu dirbti.

Mūsų BVP augimas Europos kontekste neišsaugojo norimo tempo – iškritome iš greičiausiai augančių šalių dešimtuko. Pats savaime šis faktas nebūtų toks neigiamas, tačiau nepakankamai augant ekonomikai darbo našumas vis labiau atsilieka nuo kylančių algų, kurios aukštyn stiebiasi pirmiausia dėl demografinio spaudimo. Darbo našumui neaugant taip greitai kaip darbo užmokesčiui, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Taigi neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą, kas reikštų itin letargišką eksporto užsakymų plėtrą.

REKLAMA

Lietuvos ekonomika yra labai arti savo potencialo ir, siekiant paspartinti ekonomikos plėtrą, reikia įjungti „aukštesnę pavarą“, t.y. geriau įgyvendinti struktūrines reformas, užtikrinti darbo jėgos ir investicijų pritraukimą, mokestinės aplinkos gerinimą ir biurokratijos mažinimą.

Turime labai puikių tiesioginių užsienio investicijų pavyzdžių, bet bendra situacija nėra labai optimistinė. Bankai stebi, kaip užsienio kapitalo įmonės, kurios Lietuvoje investavo ir daug metų palikdavo čia kapitalą bei reinvestuodavo lėšas, nuo 2016 m. po truputį atitraukia kapitalą iš Lietuvos.

Bandymai į Lietuvą prisivilioti Teslos „Gigafactory“ statybas yra puikus pavyzdys kovos, kuri dėl investicijų kasdien vyksta visame pasaulyje. Milijardines šios įmonės investicijas atsives ta šalis, kuri turės puikią verslo aplinką, stabilią mokesčių sistemą ir mokės prisivilioti talentus.

Kad pasaulis yra globalus, supranta ne tik geresnio gyvenimo svetur ieškantys emigrantai, bet ir verslininkai – lietuviai gamyklas stato jau ne tik pigiose šalyse, bet ir Amerikoje, o tokį pasirinkimą pirmiausia lemia verslo plėtrai kuriama palanki aplinka. Būdama maža globali šalis Lietuva konkuruoja pirmiausia savo patrauklia verslo aplinka ir gabiais žmonėmis.

Pagrindinis iššūkis – demografija

Kai kuriuos sprendimus galima priimti greitai, bet mūsų ateitis labiausiai priklauso nuo šalies demografijos problemų išsprendimo, o čia lengvų ir greitų išeičių nėra. Pernai emigracijos srautai vėl smarkiai augo. Po aštuonerių metų – 2025 m. – mūsų gali būti jau tik 2,5 mln. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje gimdavo apie 59 tūkst. kūdikių kasmet, o dabar šis skaičius sumenkęs iki 31 tūkst. Įvertinus gimstamumo rodiklius, užaugusi dabartinė karta turės beveik dvigubai mažiau vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės ir kad mūsų gyventojų mažės daug sparčiau nei manome.

REKLAMA

Turime pripažinti faktą, kad Lietuva taip pat sparčiai sensta: jei 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metai, tai šiandien – jau 43 metai. Matydami šias tendencijas, galime prognozuoti, kad 2030 metais Lietuva pasieks maždaug 50 metų vidutinį amžių. Darbo rinkai – tai didžiausias iššūkis, nes tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą. Visuomenei sparčiai senstant, sveikatos priežiūrai ir socialinės apsaugos sistemai reikės vis daugiau pinigų, kuriuos turėtų uždirbti šiuo metu vis mažėjančios jaunimo gretos.

Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, mes turėsime išlaikyti ne tik augantčias senjorų gretas, bet ir visą infrastruktūrą: kelius, pastatus, kuriuos šiandien statome neskaičiuodami, kokia našta jie taps biudžetui ir mokesčių mokėtojams jau visai greitai.

Norint spręsti šiuos klausimus, lengvų vaistų nėra. Aiškių ir konkrečių planų, kaip susigrąžinti emigrantus, taip pat kol kas neturime. Todėl labai svarbu galvoti apie paramą jaunoms šeimoms, kai matome, jog Lenkijoje parama šeimoms, auginančioms vaikus, jau davė vaisių. Bet to negana... Patogu ar nepatogu tai būtų, bet turime kalbėti apie žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Šiandien tai yra neišvengiamybė. Jei norime iki 2025 metų išlaikyti balansą, turime kasmet įsileisti apie 20 tūkst. žmonių. Uždaro būdo lietuviui tai skamba bauginančiai, bet svarbu jau dabar garsiai galvoti ir atvirai diskutuoti, kaip tai padaryti.

Darbai – efektyviau už viltį

Per krizę visas verslas persitvarkė, optimizavo savo veiklą, o eksporto apimtys jau daugiau nei 50 proc. viršija 2008 m. lygį, tačiau pažiūrėkime į valstybę – per beveik 10 pastarųjų metų nei ji sumažino žmonių skaičiaus viešajame sektoriuje, nei sutvarkė biurokratinius ir mokestinius dalykus. Mes turime įsisenėjusią struktūrinių pertvarkų nevykdymo ligą, tačiau noriu tikėti, kad ši Vyriausybė ir Seimas, turėdami tokį stiprų rinkėjų pasitikėjimą, iš esmės užsiims tuo, ko labiausiai reikia, – prognozuojamumo kūrimu, investicinės aplinkos tvarkymu, kad turėtume tikėjimą, jog Lietuvoje galima gyventi ir dirbti, nes kartais atrodo, kad tikėjimo jau nebeturi net mūsų vaikai.

REKLAMA

Noriu tikėti, kad pagaliau mūsų politikai susivoks, kad nepasitikėjimo verslu gaida tikrai nepaskatins valstybei ypač svarbaus viešojo sektoriaus bendradarbiavimo su verslu. Verslas kuria darbo vietas, moka mokesčius ir sukuria didžiausią BVP dalį, iš ko, beje, yra išlaikomas ir viešasis sektorius.

Bet mūsų politikai kuo toliau, tuo intensyviau Lietuvos verslui klijuoja vergvaldžių, oligarchų ir socialiai neatsakingo verslo etiketes. Vyriausybė savo programoje labai aiškiai nubrėžė takoskyrą tarp valstybės ir verslo, Seimo valdyboje jau svarstoma idėja apriboti asocijuotų struktūrų atstovų galimybes lankytis parlamente. Matyt, įsivedame naujas unikalias lietuviškas tradicijas, nes kitose valstybėse politikai sieja verslo interesus su valstybės interesais ir pripažįsta bei vertina verslo darbą ir indėlį į kuriamą bendrą gėrį.

Per sienas kiaurai juda kapitalas, žmonės, technologijos. Ir tos valstybės, kurios sugeba sukurti geriausią aplinką šiems trims komponentams, – laimi. Deja, bet Lietuva vis dar nėra lyderių tarpe, nes negali pasiūlyti nei norvegiško atlyginimo, nei to, kas svarbiausia – vienas kito supratimo, kurį per pastaruosius 27 metus kažkur išbarstėme ir pametėme. Kurdami valstybę, matematiškai žiūrėdami į BVP kūrimą ir atlyginimus, mes pametėme tai, dėl ko atkurdami Nepriklausomybę čia norėjome gyventi ir kurti.

Pabandysiu dar kartą pakartoti – mums reikia ne vilties, mums reikia bendro sutarimo, kaip mes galime auginti Lietuvą, ir NORO dirbti visiems kartu.  

 

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
    Komentuoti
    Emigracija (nuotr. Fotolia.com)
    Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir numatė priemones, kuriomis bus siekiama atgaivinti ...
    Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)
    Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri ...
    Astravo AE, Baltarusijoje (nuotr. SCANPIX)
    Lietuva sieks, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įvertintų šalia jos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelės saugą bei jos ...
    Alus (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
    Danijos „Royal Unibrew“ grupės valdoma antra pagal dydį Lietuvos alaus gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“, šiemet smarkiai padidėjus alaus akcizams ir mažėjant jo pardavimams, ...
    Finansų tvarkymas (nuotr. Fotolia.com)
    „Sodra“ šią savaitę žada pradėti skolų išieškojimą iš daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, kurie nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir nepateikė duomenų, jog šią ...
    REKLAMA

    Top Video

    Spalvis
    DABAR RODOMA
    Spalvis
    DABAR RODOMA
    Pavogė monetą
    DABAR RODOMA
    Mokslininkas
    DABAR RODOMA
    Orai internetui 0328
    DABAR RODOMA
    Protezai gyvūnams
    DABAR RODOMA
    Lietuvė susidūrė su netikėta bėda ir prašo pagalbos: žmonės tik skėsčioja rankomis
    DABAR RODOMA
    Tragiška lemtis – palaidojusi sūnų moteris sužinojo, kad kape guli kitas žmogus
    DABAR RODOMA
    Valstiečių užmojis dėl emigracijos mažinimo prajuokino ekonomistus
    DABAR RODOMA
    Lietuvos pasienyje – didžiulės rusų ir baltarusių pratybos
    DABAR RODOMA
    Vilniaus pašonėje „viskio kūdrą“ prileidusiai įmonei bus skirtos šimtatūkstantinės baudos


    „Lietuvos talentuose“ Mindaugas Rainys bandė parodyti savo talentą – prajuokino visą salę
    DABAR RODOMA
    „Lietuvos talentuose“ Mindaugas Rainys bandė parodyti savo talentą – prajuokino visą salę
    DABAR RODOMA
    „Lietuvos talentų“ pusfinalio dalyviai „Black Biceps“
    DABAR RODOMA
    „Lietuvos talentų“ pusfinalio dalyvė Fausta Šukytė
    DABAR RODOMA
    Rezultatai gali nustebinti: dar du „Lietuvos talentų“ dalyviai keliauja į finalą
    DABAR RODOMA
    9-metė būgnininkė Fausta ateityje svajoja apie kitą profesiją
    DABAR RODOMA
    Lietuvos talentai (10)
    DABAR RODOMA
    30-metis oro gimnastas atskleidė profesiją, kurios atsisakė: aš siekiau savo laimės
    DABAR RODOMA
    Publiką sužavėjęs Kasparas Bujanauskas sulaukė netikėto Ilonos Balsytės prisipažinimo
    DABAR RODOMA
    Lietuvos talentai (9)
    DABAR RODOMA
    Violeta DaQueen & Auggi paskelbė vestuvių datą: su Augiu – nors ir į kosmosą


    Aš - superhitas
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (30 laida)
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (29 laida)
    DABAR RODOMA
    Iš „Aš – superhitas“ iškrito į kovą Silvestro sprendimu pasiųsta dalyvė
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas. Savaitgalio šou (Savaitgalio šou)
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (28 laida)
    DABAR RODOMA
    Aš - superhitas (26 laida)

    Orai
    RODYTI ŽEMĖLAPĮ
    +3
    Vilnius
    2017-03-29 02:22
    Siųsk savo orų nuotrauką:
    SIŲSTI
    Nuotraukos autorius: Indrė Norušytė




    Varom kavos su Man-go
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Man-go (Man-go)
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Aušra Štukyte (Aušra Štukytė)
    DABAR RODOMA
    Aušros Štukytės atsakymai į FB gerbėjų klausimus
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Viktorija Šaulyte (Viktorija Šaulytė)
    DABAR RODOMA
    Viktorijos Šaulytės atsakymai į FB gerbėjų klausimus
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Monika Pundziūte Ir Vaidu Baumila (Monika Pundziūtė ir Vaidas Baumila)
    DABAR RODOMA
    Ramintos Vyšniauskaitės atsakymai į FB gerbėjų klausimus
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Raminta Vyšniauskaite iš Power Hit Radio (Varom kavos su Raminta Vyšniauskaite iš Power Hit Radio)
    DABAR RODOMA
    Varom kavos su Renata Šakalyte Jakovleva (Renata Šakalytė Jakovleva)
    DABAR RODOMA
    Renatos Šakalytės Jakovlevos atsakymai į FB gerbėjų klausimus

    Vilniaus meras R. Šimašius: „Vaikystėje tikrai nesvajojau tapti politiku“
    DABAR RODOMA
    Vilniaus meras R. Šimašius: „Vaikystėje tikrai nesvajojau tapti politiku“
    DABAR RODOMA
    Garsenybės įvardijo šiuolaikinių merginų klaidas: nepasiduokite madai susirasti turtingą vyrą
    DABAR RODOMA
    Drabužių kūrėja Simona Nainė: be vyro palaikymo nebūčiau tiek išdrįsusi
    DABAR RODOMA
    Raudonaskilimas.lt (13 laida)
    DABAR RODOMA
    Daugybę tarptautinių festivalių aplankęs Ž. Grigaitis įvertino lietuvių raudonojo kilimo kultūrą
    DABAR RODOMA
    Stilistė Viktorija Šaulytė neslepia, kad kardinaliai pakeitė mylimojo spintą
    DABAR RODOMA
    Visa tiesa apie Katažiną Zvonkuvienę: vyrui labiausiai patinku be drabužių
    DABAR RODOMA
    Radijo laidų vedėjo Igno Lelio sėkmės istorija: karjera prasidėjo nuo lažybų
    DABAR RODOMA
    Lenktynininkas D. Matijošaitis atskleidė, kodėl neskuba kurti šeimos
    DABAR RODOMA
    J. Jankevičius atskleidė, kodėl nesilanko žinomų žmonių vakarėliuose

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų