Atitrūkęs šis ledkalnis taptų vienu iš didžiausių, kada nors užfiksuotų ledkalnių, remiantis Swansea ir Aberystwyth universitetų mokslininkais bei britų mokslininkų Antarktidoje surinktais duomenimis.
Naujienos apie pailgėjusį įtrūkimą ledyne, rytinėje Antarktidos pusiasalio dalyje, atkeliavo iš EU Sentinel-1 palydovų sistemos.
Ši sistema, susidedanti iš dviejų erdvėlaivių, leidžia nuolat stebėti Larsen C įtrūkimą, nesvarbu koks oras tuo metu vyrauja, nes radarai fiksuoja ir per debesis.
Jų duomenys rodo, kad įtrūkimas driekiasi 175km. Bet kiek ilgai užtruks, kol 5000 kvadratinių km ledo blokas atitrūks, niekas nežino.
„Properša ką tik ėmė skilti toje vietoje, kurioje yra minkštesnis ledas, o tai sulėtins jo eigą. Tikėtina, kad plyšys pasieks tokį tašką, kuomet jis atsiskirs nuo ledkalnio, tačiau neįmanoma nustatyti, kada tai įvyks, nes lūžimo procesas yra sudėtingas. Manau, kad kažkas gali nutikti per artimiausias savaites ar mėnesius, bet yra galimybė, kad augimas sulėtės. Kartais properšos augimą sukelia atsirandantis vandenyno bangavimas, o tai, taip pat sunku prognozuoti”, – BBC News kalbėjo Swansea universiteto profesorius Adrian Luckman.
Kuomet ledkalnis nuskils, bus svarbu sužinoti, kaip šis atotrūkis paveiks likusį šelfą.
Ledynai tirpsta ne pirmus metus
Ledynai Antarktidoje jau yra patyrę panašius reiškinius. 2002 metais, toliau į šiaurę nutolęs ledo šelfas, Larsen B, neteko panašaus dydžio ledo sluoksnio, jis atsiskyrė nuo ledkalnio.
Šis klausimas yra svarbus, nes plūduriuojantys ledo šelfai paprastai veikia kaip atrama ledynams tekantiems nuo žemės už jų.
Larsen B atveju, šie ledynai vėliau ima labiau tirpti, dėl šelfo nebuvimo, taip prisidedama prie jūros lygio kilimo.
Pastaraisiais dešimtmečiais, keliolika didžiulių ledo šelfų suiro, atsitraukė, arba prarado didelę dalį savo apimties.
