REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
20
Po pusantrų metų trukusios statybos Kėdainių pramoniniame parke atidarytas pirmasis Lietuvos krematoriumas. (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams.

20

Kol kas Lietuvoje veikia vienas krematoriumas Kėdainiuose. Tačiau jau greitai situacija gali keistis. Apie krematoriumo statybas prabilta Klaipėdoje, o Vilniuje jau į priekį juda darbai, nustatant tinkamas miesto zonas. Konkurencija aštrės, o tai keis ir kainas klientams.

REKLAMA

Vilniaus miesto savivaldybė neseniai paskelbė 10 miesto zonų, kuriose būtų tinkamos krematoriumo statybai. Šiuo metu prašome vilniečių išreikšti nuomonę, ar kurioje nors iš nurodytų vietų stūksantis krematoriumas sukeltų nepatogumų.

Atsiradusi konkurencija kainas mažintų

UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė teigia, kad be abejonės konkurencija paskatintų pasiūlyti klientams labiau patrauklias kainas, o pati paslauga taptų labiau prieinama žmonėms.

Mat šiuo metu kai kuriuos pasinaudoti kremavimo paslaugomis gali atbaidyti kaina. Nors laidotuvių sumos gali būti labai įvairios: vieni perka brangesnį karstą, kiti – pigesnį, vieni minimaliai puošia salę, kiti – gausiai ir pan., J. Sprainaitienė nurodo, kad vidutinė laidotuvėms reikalinga suma – apie 1000 eurų, o kremuojant palaikus – apie 1500 eurų.

REKLAMA
REKLAMA

„Paslaugas žmonės užsako pagal individualius poreikius, atsižvelgdami į mirusiojo tikėjimo nuostatas, šeimos tradicijas, finansines galimybes. Jeigu prireikia palaikus parvežti iš kitos šalies, kaina, žinoma, išauga – prisideda užsienio šalyje suteiktų paslaugų kaina, išlaidos logistikai ir kiti dalykai“, – pasakoja moteris.

REKLAMA

Tuo tarpu Kėdainių krematoriumo K2 LT direktorius Vytenis Labanauskas tvirtina, kad kremavimas gali būti praktiškesnis ir pigesnis, nes tereikia paprasto medinio pigesnio karsto. Tačiau žinoma, prisideda ir papildomi elementai.

„Kasimas duobės, papildomi planuojami atsisveikinimų elementai, rūbai gali būti ir brangiau nei pats kremavimas. Labai individualu taip.

Kremavimo kainos priklauso nuo to, ar žmogui šiandien reikia, ar gali luktelti. Jei tai nėra skubu tai kainuoja 319 eurų už kremavimą bei susijusias paslaugas ir kapsulę. Susijusios paslaugos yra tai, kas būtina atlikti kremavimui, jog būtų galima žmogui atiduoti kapsulę su visais rekvizitais ir dokumentais. Kapsulė jau yra įskaičiuota ir standartizuota. Specialiai tam pritaikyta, kad gali būti ir laidojama ir kolumbariume laikoma. Dar yra ir urnų gražesnių, tada jau papildoma kaina.

REKLAMA
REKLAMA

Skubiu atveju kaina yra 477 eurai“, – kainas įvardino V. Labanauskas.

Jo nuomone, atsiradusi didesnė konkurencija pakoreguotų kainas, tačiau nėra taip, kad dabar yra visiška vienvaldystė. Mat Europos Sąjungoje sienų nėra, žmonės gali kremavimą atlikti kitose šalyse.

„Tik reikia atkreipti dėmesį, kad žmonės, kurie pasirenka vienur ar kitur važiuoti, turi galutinę kainą išsiklausinėti.

Pas mus buvo suplanuota, kad 2018 m visiškai padengiame savo finansinius įsipareigojimus, visiškai atsiperka statybos. Tai 5–7 m. atsiperkamumas priklausomai nuo srauto, situacijos ir kainos. Jei atsiranda naujas objektas, kuris pretenduoja į kažkokią apibrėžtą ir ribotą rinką, tada atsiranda dar didesnė konkurencija, kur vienaip ar kitaip reaguosime į tai, turėsime taikyti kitą kainų politiką. Tad statantiems reikia skaičiuoti, ar tikrai ta investicija naudinga ir atsiperkanti“, – savo nuomone dalinasi V. Labanauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pastebi augantį klientų poreikį

Diskutuojant apie naujų krematoriumų statybą kyla ir klausimas, ar Lietuvos šaliai jo reikia. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis įsitikinęs, kad vien Kėdainių neužtenka.

„Juk iš Klaipėdos ir neveža žmonių, tai ir ten reikalingas. Tas paslaugos poreikis didėja. Anksčiau kremuojamų palaikų buvo labai mažai, dabar su kiekvienais metais vis daugėja. Tai liūdna paslauga, bet žmonės turi teisę ją gauti ir labai gerai, kad kremavimas atsirado, kaip žmogiškųjų palaikų pavertimo dulkėmis būdas.

Tai tam tikra kultūrinė tradicija. Manau, kad plėsis šios paslaugos poreikis. Vis tiek Lietuva pasižymi tuo, kad gyventojų sklaida pakankamai didelė, nesam vieno miesto valstybė dar, tad Kėdainiai gal Kauną, Panevėžį aptarnauja. Bet akivaizdžiai matosi, kad reikės dar keliose vietose tai tikrai“, – neabejoja M. Pakalnis. Jolanta Sprainaitienė taip pat teigia paskutiniais metais pastebėjusi, kad sparčiai daugėja vilniečių pageidaujančių, jog jų mirusiųjų artimųjų palaikai būtų kremuoti. „Šiai dienai mirusiųjų palaikai vežami kremuoti į Kėdainius. Tai užtrunka gan ilgai, sukuria vilniečiams daug nepatogumų bei reikalauja papildomų išlaidų. Dėl šių neigiamų aplinkybių nemažai klientų atsisako šių paslaugų. Krematoriumas Vilniuje pilnai patenkins vilniečių ir aplinkinių rajonų gyventojų poreikius“, – įsitikinusi ji.

REKLAMA

Nemano, kad Lietuvos rinkai reikia dar vieno krematoriumo

O štai V. Labanauskas nors ir pasiryžęs statyti antrą krematoriumą, šį kartą Vilniuje, pats tikina, kad jo Lietuvai nereikia ir pilnai užtenka Kėdainiuose esančio.

Anksčiau ši įmonė ruošėsi krematoriumą statyti netoli Liepkalnio kapinių, tačiau šios zonos planuose nebeliko. Anot, V. Labanausko, tai nėra didžiulė problema, nes tinkamą vietą rastų ir kitur.

„Mes turime tokį planą, kad rengti dokumentaciją, ruoštis tam procesui, bet tą daryti tada, kai bus paklausa. Šiai dienai to nėra, nes ta paklausa kokia yra ji pilnai patenkinama dabartinėmis sąlygomis Kėdainiuose.

Norinčių statyti, kiek turiu informacijos, yra. Dėl to savivaldybė reaguoja. Nori ir laidotuvių įmonės ir kiti statytojai. Bet mūsų pajėgumai yra dvigubai didesni nei mes šiai dienai išnaudojame juos. Žiūrint iš ekonominės pusės, statyti papildomai pajėgumus, kurie nebus panaudojami, nėra racionalu. Tai investicija, kuri save suvalgytų. Kremuotume tuos, kurie čia pat vietoje.

REKLAMA

Tik vidutiniškai apie 10 proc. visų mirusiųjų kremuojasi. Tas kiekis sugeneruojamas regione nepakankamas, net mažiausio pajėgumo krematoriumą pastačius neapsimoka. Žiūrint į perspektyvą, jei kremavimas taps tradiciniu laidojimo būdu tada taip. Bet mes jau 5 metai dirbame, matome tendencijas, nežinau, kiek reikėtų laukti kol tai atsitiks“, – sako direktorius.

Pasak jo, pažvelgus į kaimyninių šalių, Latvijos ir Lenkijos, pavyzdį, aišku, kad kremuojami apie 20 proc. mirusiųjų.

„Jei pas mus būtų tas pats 20 proc., mes jau dabar turime pajėgumus patenkinti tą poreikį“, – pabrėžia V. Labanauskas.

Be to jis prideda, kad reikalingos didžiulės investicijos, kurios greitai neatsiperka. Pirminiams krematoriumo pastatymo etapui Kėdainiuose prireikė 2,5 mln. eurų, dar virš 1 mln. eurų investuota į antrosios linijos atnaujinimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vien tik technologija, kuri atitiktų europinius ir Lietuvos aplinkosauginius standartus, jai reikia skirti nemažiau milijono. Reikia valymo įrengimus pastatyti.

Mes kol kas dar esame tame etape, kur vykdome finansavimo dengimo procedūras. Finansavome ir asmeninėmis lėšomis, ir iš bankų, tada iš biržų pritraukėme papildomų investicijų. Išvystėme pajėgumus ir turime dvigubai didesnius nei reikia Lietuvoje. Realiai Lietuvoje pas mus nėra tokie dideli atstumai, kad būtų problema nutransportuoti ir atlikti tą paslaugą. Tai nėra kasdienio vartojimo prekė, kuri būtų reikalinga čia dabar ir už kampo“, – komentuoja K2 LT direktorius.

Vilniuje gali būti net keli krematoriumai

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis patikina, kad norintiems statyti keliama nemažai reikalavimų. Ir tik juos įvykdžius bus leista statyti dar vieną krematoriumą.

REKLAMA

Tiesa, dokumentus gali susitvarkyti ne viena įmonė, tad ir Vilniuje iškilti gali daugiau nei vienas krematoriumas.

„Šiaip mes parinkome teritorijas, o nėra pasakyta, kad tik vienas gali būti. Niekur nėra. Iš esmės niekas netrukdo ir keliems laidojimo namas atsirasti. Galės statytis, bet kuri įmonė, kuri toje zonoje įsigis turtą, pasirengs reikiamas poveikio aplinkai studijas, įrodys, kad nėra neigiamo poveikio aplinkai, gaus leidimą statybai, susikalbės su bendruomene. Visuomenės atsiklausimo reikės tikrai. Poveikio aplinkai vertinimo procedūroje numatytas didesnis ar mažesnis visuomenės dalyvavimas“, – sako M. Pakalnis.

Jis informuoja, kad zonos parinktos bent 200 metrų atstumu iki artimiausių gyvenamųjų teritorijų, dauguma jų išsidėsčiusios pietinėje miesto dalyje, kur nenumatyta vieta gyvenamajai statybai.

REKLAMA

Anot Kėdainių krematoriumo direktoriaus Vytenio Labanausko svarbiausia, kaip bus atliktas poveikio aplinkai tyrimas ir, kaip bus pateikta informacija bendruomenėms.

„Per tyrimus galima atsakyti į visus klausimus, nuraminti visuomenę ir pasakyti, kaip bus. Dabar nėra įmonės Lietuvoje, kuri geriau nei mes žinotų, kaip visa tai turi būti parengta, kokia technologija ir kaip naudojama, kad atitiktų griežtus reikalavimus ir netrukdytų bendruomenei ar tiems artimiausiai gyvenantiems. Jei stato kažkas, neaišku kokiais motyvais, kai neaišku kas už to stovi, kyla tada įvairių minčių ir natūralu, kad bendruomenė būna sunerimusi“, – informuoja pašnekovas.

Be to jis įsitikinęs, kad greitu laiku, krematoriumas neišdygs, nes dokumentų tvarkymo procesas – ilgas. Vien poveikio aplinkai vertinimo procedūra trunka 7–9 mėnesius. Porą metų užtrunka vien dokumentacijų rengimas, o po to dar statybos, patikino V. Labanauskas.

Tuo tarpu UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė priminė, kad jie patys ketino įrengti kremavimo įrangą esamose bendrovės patalpose Olandų gatvėje, tačiau Vilniausm savivaldybės taryba tam nepritarė. Skundas dėl šio sprendimo nagrinėjamas šiuo metu tesime.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų