Dokumentai (nuotr. Fotolia.com)

Dokumentai (nuotr. Fotolia.com)

Ekspertai teigiamai vertina prezidentės siūlymą riboti valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų kadencijas, tačiau pabrėžia, kad yra ir kitų priemonių, kurios leistų pasiekti geresnių rezultatų.

„Jeigu manytume, kad valstybinės įmonės iš principo neturėtų kažkuo skirtis nuo privačių įmonių, sakyčiau, kad toks reikalavimas yra neprotingas, nes mes nenurodinėjame privačiam verslui, kas kiek laiko keisti vadovą, ypač jei jis yra naudingas įmonei. Kita vertus, šių pataisų atsiradimą galėjo paskatinti tai, kad valstybinės įmonės neveikia taip efektyviai, gerai, sąžiningai ir atvirai, kaip privačios“, - BNS sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Pasak jo, valstybė kaip akcininkė ne visuomet sugeba užtikrinti, kad jos kontroliuojamos įmonės tarnautų savo tikriesiems savininkams - mokesčių mokėtojams.

„Šios įmonės dažnai pradeda tarnauti paskirtiems vadovams ir siūlomos pataisos yra vienas iš būdų kovoti su šiuo reiškiniu. Sakyčiau, jis nėra tobulas, būtų daug protingiau ir geriau, jei valstybė veiktų kaip geras akcininkas, bet jei tai nėra įmanoma, galbūt kaip tarpinis sprendimas jis yra tinkamas“, - tvirtino LLRI prezidentas.

REKLAMA

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas (nuotr. asm. archyvo)

Ž.Šilėnas taip pat teigė, kad visų problemų prezidentės siūlomos pataisos išspręsti nepadės.

„Tai gali tapti visišku formalumu, taip pat ir vadovas gali būti, sakykime, popierinis. (...) Kol neatsiras sveiko, skaidraus valstybės kaip akcininko vaidmens, tol visos priemonės bus tik tarpinės. Valstybei reikėtų susikoncentruoti, kelias įmones ji gali turėti. Tarkime, jei valstybė turėtų dvi arba tris tikrai strateginės reikšmės įmones, pavyzdžiui, kokį nors elektros perdavimo tinklą ir dujotiekį, aš manau, ji savo funkcijas vykdytų puikiai. Tačiau tų valstybinių įmonių yra daugiau kaip 100, todėl vienas iš mano patarimų būtų sumažinti jų skaičių“, - BNS sakė Ž.Šilėnas.

REKLAMA

Pasak jo, valstybės įmonių veiklos ir atskaitomybęs skaidrumą pastebimai padidintų privačių investuotojų pritraukimas.

„Jei į tas įmones būtų pritraukti mažumos profesionalūs strateginiai investuotojai, valdantys nuo 20 iki 30 proc. akcijų, jie būtų labai geras saugiklis ir garantas, kad įmonės veiktų tinkamai. Įsileidusi patikimo privataus kapitalo, valstybė galėtų rasti ne tik pinigų savo būtiniausioms reikmėms, pavyzdžiui, krašto apsaugai finansuoti, bet ir nemokamai gautų korporatyvinę kultūrą bei atskaitomybę. Tai palengvintų ir mūsų stojimo į EBPO procesą“, - sakė Ž.Šilėnas.

Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius BNS sakė, kad, jo žiniomis, tarptautinėje praktikoje tokios priemonės nėra plačiai taikomos.

„Geriausius principus taikančiose įmonėse įdiegta tokia valdysenos struktūra, kurioje veikia kompetentingi kolegialūs priežiūros organai, stebėtojų tarybos, valdybos, ir viena pagrindinių jų funkcijų yra vadovams kelti aiškius, viešus, išmatuojamus, ambicingus tikslus. Jei šie tikslai nėra vykdomi, valdybos, o jei jų nėra, pats akcininkas, bet kuriuo metu gali ir turi priimti sprendimą dėl vadovo keitimo“, - teigė R.Ambrazevičius.

REKLAMA

„Tačiau taip pat akivaizdu, kad prezidentė pataisas siūlo matydama, jog šiuo metu pažangus valdysenos modelis daugelyje įmonių toli gražu nėra realybė“, - pridūrė jis.

D. Grybauskaitė (nuotr. Fotodiena.lt)

D. Grybauskaitė (nuotr. Fotodiena.lt)

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis taip pat tvirtina, kas siūlomos pataisas gali vertinti dviprasmiškai.

„Iš vienos pusės gerai, kad ten, kur vanduo yra užsistovėjęs, pataisų dėka jis bus sujudintas, bet iš kitos pusės, įmonėse, kuriose yra gerai veikiantys mechanizmai, ta kaina gali paskatinti ir, pavyzdžiui, įvairių strategijų peržiūrėjimą kas penkerius metus“, - sakė V.Plunksnis.

REKLAMA

„Taip pat reikia daryti ir kitą darbą - pasisakyti, kokias įmones valstybė nori turėti. Jų galėtų būti mažiau“, - teigė Investuotojų asociacijos vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė parengusi įstatymų pataisas, kuriomis numatoma valstybės įmonėse ir valstybei priklausančiose akcinėse bei uždarose akcinėse bendrovėse vadovavimą riboti iki dviejų kadencijų po penkerius metus. Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisos teikiamos po to, kai žiniasklaidoje paskelbta, kad valstybei priklausantys „Lietuvos geležinkeliai“ dalino paramą su politikais susijusioms įstaigoms, vykdė neskaidrius pirkimus.

Prezidentūros duomenimis, valstybė 2015 metais valdė 123-is, savivaldybė - 233 įmones. 20 valstybės valdomų įmonių vadovai dirba daugiau nei 20 metų, kai kurie - 30 metų. Apie 40 vadovų dirba daugia nei 10 metų. Daugiausiai ilgalaikių vadovų yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

REKLAMA
Parašyk komentarą
    Komentuoti

    Lietuvos verslas

    Pasiruoškite prieš savaitgalį: neveiks SEB bankomatai ir kortelės (nuotr. Fotodiena.lt)
    SEB vėl įspėja: neveiks ir kortelės, ir internetinė bankininkystė (1) 2017.01.19 20:50 SEB bankas ketvirtadienio vakarą pranešė, kad klientai turėtų pasiruošti nepatogiai situacijai - prasidedant savaitgaliui neveiks turimos kortelės ir nebus galima naudotis internetine bankininkyste. Banko puslapyje rašoma, kad sausio 21 d., naktį iš penktadienio į šeštadienį, SEB banke bus atliekami informacinių sistemų ...
    Rūšiavimas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
    Nuo liepos vilniečiams teks priprasti prie atnaujinto mokesčio 2017.01.19 17:09 Didžioji dalis Vilniaus daugiabučių gyventojų nuo liepos kitaip mokės už atliekų tvarkymą - mokestis bus skaičiuojamas pagal naudojamų konteinerių kiekį arba grynąjį atliekų svorį. Teigiama, atliekų tvarkymas jiems atpigs, tačiau su sąlyga, jei žmonės rūšiuos atliekas.
    Nekilnojamasis turtas (nuotr. Fotolia.com)
    Istorija linkusi kartotis: ar jau atsidūrėme NT burbule? 2017.01.19 13:59 105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Apie NT burbulo užuomazgas pradedama kalbėti ir Lietuvoje. Lietuvos bankas informuoja, kad atidžiai ...
    Parduotuvė (nuotr. Fotolia.com)
    „Norfos“ savininkas atskleidė, kokius antkainius užsideda parduotuvės (7) 2017.01.19 13:53 Maisto produktų kaina – itin jautri tema daugeliui lietuvių. Prekybos tinklus bandyta boikotuoti, iki šiol vykstama apsipirkti į Lenkiją, o Lietuvos prekybininkai kaltinami, kad užsideda didžiulius antkainius. Prekybos tinklo „Norfos“ įkūrėjas Dainius Dundulis išskirtiniame interviu tv3.lt portalui papasakojo, kokie tie ...
    „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. asm. archyvo)
    Nerijus Mačiulis: emigruoti priežasčių liks vis mažiau (5) 2017.01.19 10:56 Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ...

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Į viršų