Sostinės centre įsikūrusį barą „Liverpool“ galima drąsiai vadinti Kauno „Žalgirio“ klubo ambasada didžiausiame Lietuvos mieste. Būtent čia aršias Eurolygos dvikovas stebi ištikimiausi laikinosios sostinės klubo sirgaliai. Ir vietos pykčiams su aršiausio priešininko „Lietuvos ryto“ sirgaliais nelieka, mat Europos turnyruose kovojantys šalies klubai gina visos šalies garbę.
Pagal pasauliniame „Žalgirio“ fanų surašyme dalyvaujančių aistruolių skaičių Vilnius nusileidžia tik Kaunui. Sostinėje užsirašė jau daugiau negu 3,5 tūkstančio žmonių, kurių širdys prieš krepšinio rungtynes ima plakti smarkiau. Kaune užsirašiusiųjų www.zaliabalta.lt skaičius jau perkopė 10 tūkstančių!
Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą palaiko „Utenos alus“. Aludariai specialiai surašymui išvirė alų „Žalia Balta“.
Apie tai, ką reiškia palaikyti Kauno „Žalgirį“ Vilniuje papasakojo legendinio klubo ambasadorius sostinėje – mokytojas Dalius Pranculis.
- Kaip kilo mintis turėti „Žalgirio“ ambasadą Vilniuje?
- Viskas prasidėjo prieš kelerius metus. Akivaizdu, kad sostinėje gyvena daugybė Kauno „Žalgirio“ sirgalių. Su bendraminčiais nutarėme rasti tokią vietą, kurioje galėtume stebėti svarbiausias „Žalgirio“ kovas Eurolygoje.
Susirinkdavome vis kitoje vietoje, bet norėjome nesiblaškyti, o „įsikurti“ kažkur pastoviau. Reikia pripažinti, kad tokia idėja tam tikrose vietose buvo sutikta nevienareikšmiškai. Dalis sporto varžybas transliuojančių barų savininkų nelabai suprato idėjos. Jie nuogąstavo, kad galimai kils konfliktai tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ sirgalių.
Todėl vietos paieškos užtruko, kol galiausiai praėjusiais metais pradėjome rinktis „Liverpool“ bare. Vienas iš šios vietos savininkų labai domėjosi sportu, tad neprieštaravo, kad stebėtume Eurolygos kovas būtent tame bare.
- Ar nebuvo baisu, kad sulauksite priešiškos sostinės klubo sirgalių reakcijos?
- Mūsų sirgalių pagrindą sudaro brandesni žmonės, kuriems yra daugiau nei 30 metų. Niekada patys nesivėlėme į konfliktus ir nepatyrėme kažkokios agresijos iš kitų. Yra net buvę tokių atvejų, kai rungtynių ateidavo pažiūrėti „Lietuvos ryto“ fanai. Susimojuodavome, nusišypsodavome vieni kitiems ir viskas.
Prieš 20 metų į Vilnių atvykau iš Radviliškio. Gyvendamas sostinėje ir palaikydamas „Žalgirį“ išgirsdavau klausimų, kaip čia yra, kodėl nesergu už „Lietuvos rytą“? Su didele pagarba „Lietuvos ryto“ gerbėjams atsakydavau, kad nesu nei vilnietis, nei kaunietis, bet „Žalgiris“ į mano kraują įaugo dar nuo tų laikų, kai klubo legendos krepšinio aikštelėje grūmėsi su CSKA. „Žalgiris“ nuo vaikystės tapo Nepriklausomybės simboliu. Toks būdavo ir yra mano nuoširdus ir paprastas atsakymas.
Tiek „Žalgirio“, tiek „Lietuvos ryto“ ar bet kurios kitos komandos sirgaliai klubams kovojant Europos turnyruose turėtų susivienyti. Juk ginama Lietuvos garbė.
Todėl labai nepritariu ir nesuprantu, kai paaugliai, jaunuoliai palaikantys skirtingus šalies klubus įsivelia į muštynes.
- Kokia atmosfera sukuriama, stebint Eurolygos kovas „Liverpool“ bare?
- Iš dalies viskas priklauso nuo to, kiek žmonių susirenka. Tiesa, jei „Žalgiris“ rungtyniauja tarsi ant sparnų, tada gali pakakti ir 10 žmonių, kad būtų daug triukšmo ir gerų emocijų.
Dalis sirgalių ateina apsirengę „Žalgirio“ marškinėliais, kiti – apsivynioję klubo šalikais. Jausmas tikrai geras ir jo nepalyginsi su rungtynių stebėjimu namuose prie televizoriaus.
Bare „Liverpool“ sirgaliams yra atskiras balkonas, tad galima pasijausti tarsi stebėtum rungtynes arenos tribūnoje. Per rungtynes plevėsuoja „Žalgirio“ vėliava, tad tikrai nieko netrūksta.
- Kaip tapote Kauno „Žalgirio“ klubo ambasadoriumi?
- Už „Žalgirį“ sirgau nuo pat vaikystės. Stebėti rungtynių gyvai dar į legendinę Kauno sporto halę vykdavau nuo 1998-ųjų. Buvau tarp aktyviausių klubo sirgalių, tad po kelerių metų sulauktas pasiūlymas tapti „Žalgirio“ ambasadoriumi buvo itin malonus įvertinimas.
Man tai yra didelė garbė. Dirbu mokytoju ir nuo seno organizuodavau moksleiviams ekskursijas į Sporto halę, kad vaikai galėtų stebėti aukščiausio lygio krepšinį.
- Užsiminėte, kad stebėti rungtynes gyvai pradėjote nuo 1998 m. Juk būtent tuo metų „Žalgiris“ išgyveno „aukso amžių“. Kokie prisiminimai išlikę?
- Prisiminimai – patys nuostabiausi. Prisimenu tas istorines pergales. Jautėme kraujyje tvinksinčią įtampą, lengvą dulkių pritemdytą atmosferą. Jausmas stebėti rungtynes gyvai – nepalyginamas su tuo, ką tu matai per televizorių.
Smagu prisiminti „Žalgirio“ triumfą Eurolygoje. S. Štombergo žudančius tritaškius, vikrius T. Edney prasiveržimus. Tais metais visa komanda nustebino ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio sirgalius. Tai buvo vieninga ir įdomi komanda. Tad kasmet tikimės, kad galbūt dar kada nors susiburs tokia pat įspūdinga komanda.
Tuo metu „Žalgiris“ įrodė, kad galima laimėti Eurolygą net ir neturint milžiniško biudžeto. Šiais laikais, deja, daugiau pinigai žaidžia, tad sunku pasakyti, kada pavyks pakartoti tokį įspūdingą triumfą.
Šiuo metu sirgaliams svarbiausia – daug gražių rungtynių ir įspūdingų epizodų. Aistruoliai nori matyti, kaip krepšininkai atiduoda dvasią ir sielą aikštelėje. Matyti, kad kiekvienoje dvikovoje einama kaip į mūšį yra nuostabus jausmas.
