REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Politologė Margarita Šešelgytė sako, kad dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ turi būti vertinamas karinio saugumo aspektu, nes jis sudaro prielaidas lengviau militarizuoti Švedijos Gotlando salą, kuri turi ypatingą reikšmę į Baltijos šalis atvykti NATO sąjungininkų pajėgoms.

Politologė Margarita Šešelgytė sako, kad dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ turi būti vertinamas karinio saugumo aspektu, nes jis sudaro prielaidas lengviau militarizuoti Švedijos Gotlando salą, kuri turi ypatingą reikšmę į Baltijos šalis atvykti NATO sąjungininkų pajėgoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Negali taip tiesiai šviesiai imti ir apkaltinti rusus, kad jie militarizuoja Gotlando salą, nes kol kas tų veiksmų nėra, bet atsiveria galimybės. Čia rizikos vertinimo dalykas, aš labai tikiuosi, kad tos NATO valstybių institucijos, kurios dirba su karinių rizikų vertinimu, turi tą omeny“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologė M.Šešelgytė.

REKLAMA

Švedijos estų bendruomenė, protestuodama prieš „Nord Stream 2“, balandžio pabaigoje išplatino rezoliuciją, kurioje reiškia susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Gotlande ir galimybių Rusijai per Gotlandą plėsti įtaką Baltijos jūroje.

Pasak M.Šešelgytės, scenarijus, kad per Gotlandą Rusija siektų labiau kontroliuoti Baltijos jūrą, yra galimas.

„Klausimas - kiek bus noro ir kokia bus situacija. Turint omenyje, kaip elgiasi Rusija, (...) aš manau, kad tokio scenarijaus galima tikėtis. Viskas priklauso nuo intencijų. Ar norės kažką padaryti, ar nenorės. Bet 2015 metais Rusijoje buvo pratybos, kuriose dalyvavo per 30 tūkst. karių, ir pratybų scenarijus buvo užgrobti Baltijos jūroje esančias salas: Gotlandą, Alandų salas ir Danijos Bornholmą. Jeigu tos salos atsidurtų rusų kontrolėje, į Baltijos jūrą patekti nebeįmanoma. Tai kam pratybas daryti, jeigu neturi jokių intencijų, tikslų, menkiausių idėjų apie tai?“, - svarstė politologė.

REKLAMA
REKLAMA

Jos teigimu, „Nord Stream 2“ statyba gali būti puiki priedanga rusų žvalgybai.

„Jeigu jie stiprintų darbus Gotlando uoste, tai yra puiki žvalgybinė platforma. Tu siunti darbuotojus, kurių dalis gali būti karininkai, ir jie renka informaciją. Gotlando sala nuo Švedijos yra per 100 kilometrų, nuo Latvijos per 100 kilometrų, nuo Estijos per 100 kilometrų, sėdi, žvalgai situaciją, ir jeigu nori, priimi atvykstančias pajėgas. Greitai pasitvarkai ir Baltijos jūra užblokuota“, - galimą scenarijų apibūdino M.Šešelgytė.

Anot jos, susirūpinimą dėl „Nord Stream“ būtų galima iškelti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Lietuvai jame atstovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tas projektas yra vertinamas kaip komercinis, todėl visos diskusijos, visi argumentai, naudojami diskusijose, yra komerciniai: ekonominiai, ekologiniai. Saugumo diskusijų kaip ir nėra beveik, tai galbūt ir verta būtų iškelti tame formate, kur diskutuojami karinio saugumo klausimai“, - kalbėjo politologė.

Aiškindama Gotlando reikšmę Baltijos šalių gynybai, ji sakė, jog kol kas dalis Švedijos, įskaitant Gotlandą, ir Suomijos teritorijų vis dar nedengiamos Rusijos oro gynybos sistemų ir būtent per ten galėtų atvykti pagalba konflikto atveju.

REKLAMA

„Mūsų teritorijos yra visiškai dengiamos iš Karaliaučiaus, taip pat dengiama dalis teritorijų Baltijos jūroje šalia mūsų krantų. Patekimas į Baltijos valstybes iš kitų valstybių iš tiesų sukurtų labai didelį pavojų, riziką pajėgoms, nes jos turėtų kurį laiką skristi, eiti per tas teritorijas, kurios yra dengiamos tų sistemų. Gotlando sala yra už tos sistemos pasiekimo ribų, už šių ribų taip pat yra didžioji dalis Suomijos ir Švedijos teritorijos. Jeigu Gotlando sala yra užimama, tai radarų pasiekimas persikelia daug aukščiau (šiauriau) ir praktiškai į Baltijos jūrą gynybai patekti nebeįmanoma. Tokiu atveju Baltijos valstybės yra beveik neapginamos“, - konstatavo ji.

REKLAMA

Lietuvos vadovai, kalbėdami apie „Nord Stream 2“, šiuo metu pabrėžia energetinio saugumo klausimą, aiškindami, kad ES taps labiau priklausoma nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“.

„Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.

Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.

Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų