Reikėtų pažymėti tai, kad V. Putinas nė žodžiu neužsiminė apie karą Ukrainoje savo kreipimesi į Federalinę tarybą 2015-ųjų gruodį, skirtingai nuo analogiško kreipimosi 2014 metais. Tai, galimai, buvo plano, nukreipto į tai, kad pasaulio bendruomenė „pamirštų“ apie Ukrainą, dalis. Tačiau tai, kad savo spaudos konferencijoje V. Putinas pripažino Rusijos kariuomenės buvimo Ukrainoje faktą, įrodo, kad, jo manymu, Vakarai jau pavargo nuo šio konflikto.
2015 metai pasižymėjo keliais teigiamais pokyčiais Ukrainoje, susijusiais su Europos Sąjunga. Svarbi prekybos sutartis tarp ES ir Ukrainos, būtina šios šalies ekonomikos vystymui, įsigalios vasarį. Reikia tikėtis, kad netrukus po to sulauksime ir bevizio režimo Ukrainos piliečiams.
Visa tai galima pavadinti teigiamais pokyčiais, tačiau jų efektas bus matomas negreit. Tuo pat metu, dabartinė V. Putino strategija Ukrainoje, matomai, sudaryta iš bandymų destabilizuoti šalį. Nuo pat karo pradžios miestuose Ukrainos rytuose buvo užfiksuoti keli galingi sprogimai, kurių metu žuvo žmonės. Neseniai Ukrainos saugumo tarnybos identifikavo teroristų gaują Charkove, kurią sudarė 8 žmonės. Trys iš jų – Rusijos piliečiai. Toks teroristinio aktyvumo blykstelėjimas užfiksuotas kaip tik tuo metu, kai Europos šalys, įskaitant Italiją, anot gandų, svarstė galimybę nutraukti sankcijas Rusijai. Vėliau Roma paneigė tokius teiginius ir sankcijų galiojimas buvo pratęstas, tačiau Rusijos propaganda ir toliau visus bando įtikinti, kad Europos vienybės pabaiga yra neišvengiama.
JAV Vidurinės Azijos ir Kaukazo institutas pažymėjo, kad 2009-2011 metų teroro išpuoliai Gruzijoje buvo vykdomi prezidento Baracko Obamos „perkrovos“ politikos piko metu. Galimai, būtent tuomet V. Putinas bandė parodyti savo priešininkams, kad jie savo kovoje yra palikti vieni. Tikėtina, kad Ukrainoje taip pat bus matomas tokio pobūdžio aktyvumas.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Vietoje to, kad pradėtų naują karinį puolimą sausumoje, V. Putinas bando laimę jūroje. Gruodžio 14-ąją rusai užgrobė dvi Odesos gamtinių dujų vietoves, esančias Ukrainos teritoriniuose vandenyse, už 100 kilometrų į rytus nuo Ukrainos pakrantės. Rusijos informacinė agentūra „TASS“ pareiškė, kad dabar, po Krymo aneksijos, šios dujų atsargos Juodojoje jūroje priklauso Rusijai. Tikėtina, čia vyrauja karinė logika. Anot ukrainiečių žiniasklaidos, Rusijos propaganda jau tikina, kad rusų gamtinių dujų įrengimus būtina saugoti nuo teroro išpuolių. O Rusijos karinio laivyno ginkluotei nebus problemų įveikti atstumą nuo gamtinių dujų gavybos vietovių iki vakarinės Ukrainos Juodosios jūros pakrantės.
Į Vakarus nuo šios vietovės ir arčiau Ukrainos pakrantės žemėlapyje matyti mažytė Zmeinyj sala, buvusi sovietinė bazė, kur šiuo metu gyvena apie 100 žmonių. Jeigu Rusija užimtų šią salą, tai Odesos uostas būtų atkirstas, o Ukraina netektų išėjimo į jūrą nes Rusija jau kontroliuoja Krymą ir dujų telkinius šiame regione.
2016-ais įvykiai gali pradėti vystytis pagal scenarijų, anot kurio „Odesos kovotojai už laisvę“, kurie iš tiesų bus rusų jūrų pėstininkai be skiriamųjų ženklų, užims šią salą ir paskelbs ją „Odesos liaudies respublikos“ dalimi. Rusija pradės siųsti jiems „humanitarinį konvojų“ arba „pilietiškus aktyvistus“ iš Krymo. O tokiems konvojams, be jokios abejonės, prireiks rusų karinio laivyno „apsaugos“.
Odesa – rusakalbių miestas, ir vietos prorusiški teroristiniai judėjimai yra vadinami „Odesos pogrindžiu“. Ši grupuotė jau prisiėmė atsakomybę už kelis teroro išpuolius, o vienas iš jos dalyvių, Aleksejus Albu, neseniai interviu žadėjo aktyvuoti savo veiklą šiame rajone. Jeigu Rusija užgrobs Zmeinyj salą, ją bus galima paversti karine baze, kurioje Odesos pogrindžio smogikai galėtų savo planus realizuoti ginkluoti Kalašnikovo automatais ir granatsvaidžiais. Tai jau virstų košmaru prekybiniams laivams.
Visa tai atrodo beprotiška ir išgalvota? Tikriausiai lygiai taip pat prieš dvejus metus atrodė Krymo užgrobimas – bent jau, daugeliui. Nereiktų itin džiaugtis tuo, kad V. Putinas nustojo kalbėti apie Ukrainą: ši šalis turi pernelyg didelę reikšmę Kremliui. Tikriausiai, „Pietų srauto“ projektas jau žlugo, tačiau jeigu Maskva kada nors užsimanytų pravesti dujotekį į Europą pietų kryptimi, jai bus sudėtinga išvengti ekonominių išskirtinių Ukrainos zonų Juodojoje jūroje. Alternatyva galėtų būti dujotiekis Turkijos vandenyse arba Gruzijos-Turkijos žemėse, tačiau dabar tai jau tapo neįmanoma. Maža to, Ukrainos rytų pramonė yra glaudžiai susijusi su Rusijos kariniu pramonės kompleksu. Ypač tokiose srityse, kaip raketų nešėjų ir turbinos branduolinėms jėgainės, o taip pat lėktuvų ir laivų dalių gamyba.
