REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad Seimas negali vertinti generalinio prokuroro ir kitų institucijų veiklos ataskaitų bei jų pagrindu imtis prokuratūros ar kitų institucijų vadovų atleidimų. Seimo nariai pastebi, jog iš esmės šis teismo sprendimas generalinio prokuroro kontrolės klausimų nesprendžia. Parlamentarai piktinasi, kad jie teturi tik formalią teisę pasiūlyti prezidentui atleisti iš pareigų generalinį prokurorą, į kurį šalies vadovas gali ir nusispjauti.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad Seimas negali vertinti generalinio prokuroro ir kitų institucijų veiklos ataskaitų bei jų pagrindu imtis prokuratūros ar kitų institucijų vadovų atleidimų. Seimo nariai pastebi, jog iš esmės šis teismo sprendimas generalinio prokuroro kontrolės klausimų nesprendžia. Parlamentarai piktinasi, kad jie teturi tik formalią teisę pasiūlyti prezidentui atleisti iš pareigų generalinį prokurorą, į kurį šalies vadovas gali ir nusispjauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

KT prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Seimo statuto nuostatas, kurios leidžia parlamentui vertinti atskaitingų institucijų vadovų metines ataskaitas ir jų pagrindu inicijuoti vadovų atleidimą.

REKLAMA

KT vertinimu, įgaliojimai pritarti ar nepritarti ataskaitai reiškia, kad institucijų vadovai yra „nepasaugoti nuo galimo spaudimo ar nepagrįsto kišimosi į jų veiklą“.

Pasak teismo, pačių ataskaitų teikimas neprieštarauja Konstitucijai, nes Seimui reikia gauti išsamią ir objektyvią informaciją, tačiau jos pagrindu versti iš posto institucijos vadovą negalima.

KT prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino ir Seimo nutarimą, kuriuo 2013 metų spalį buvo nepritarta prokuratūros veiklos ataskaitai. Tąkart Seimui neįtiko buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio pateikta veiklos ataskaitai, o jai nepritarus, priimtos Seimo statuto pataisos, leidusios inicijuoti D. Valio atleidimą iš pareigų. Tiesa, šį procesą sustabdė prezidentė Dalia Grybauskaitę, kuri dėl įstatymo pataisų kreipėsi į KT.

REKLAMA
REKLAMA

Teisės specialistas: valdžių balansas išlieka

Portalo tv3.lt kalbintas buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisės specialistas Vytautas Sinkevičius pabrėžė, kad KT sprendimas iš esmės reiškia, kad Seimas nuo šiol galės tik išklausyti generalinio prokuroro ir kitų institucijų vadovų veiklos ataskaitas, tačiau jų vertinti ar jų pagrindu spręsti institucijų vadovų galimybių likti savo postuose negalės.

„Kitaip tariant, generalinis prokuroras pateikia informaciją Seimui apie prokuratūros veiklą, informuoja Seimą, bet Seimas neturi teisės svarstyti, ar pritarti ataskaitai, ar nepritarti ataskaitai. [...] Tai, kad buvo nustatyta, kad, jeigu Seimas nepritaria veiklos ataskaitai, ir tai gali būti pagrindas institucijos vadovo atleidimui, yra netinkama, prieštarauja Konstitucijai“, – aiškino V. Sinkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

KT savo sprendimu neužkirto kelio Seimui siūlyti atleisti generalinį prokurorą kitais pagrindais, nesiejant to su nepritarimu jo ataskaitai. Kitaip tariant, Prokuratūros įstatyme esanti nuostata, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja. Vis dėlto, ką reiškia parlamento siūlymas atleisti prokuratūros vadovą?

Pasak V. Sinkevičiaus, Seimas iš esmės gali priimti, tarkime, tam tikrą dokumentą, kuriuos paragintų prezidentą atleisti iš pareigų generalinį prokurorą, tačiau šis paraginimas jokių teisinių pasekmių iš esmės neturėtų.

REKLAMA

„Dėl generalinio prokuroro atleidimo Seimas gali priimti rezoliuciją kokią, bet tai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Vargu, ar čia galima vadinti atleidimo inicijavimu. Tai yra tiesiog yra Seimo nuomonės, pozicijos išreiškimas, bet jokių teisinių pasekmių jis nei prezidentui, nei kitiems subjektams negali sukelti“, – aiškino teisininkas.

Konstitucinės teisės specialisto įsitikinimu, nepaisant to, kad Seimas gali tik patarti prezidentui atleisti iš pareigų Generalinės prokuratūros vadovą, balansas šiuo klausimu tarp valdžių išlieka.

REKLAMA

„Jeigu prezidentas norėtų atleisti generalinį prokurorą, tai be Seimo pritarimo prezidentas generalinio prokuroro atleisti negali. Prezidentas dėl generalinio prokuroro atleidimo turi kreiptis į Seimą ir prašyti Seimo pritarimo. Jeigu Seimas pasakys „Ne“, tai prezidentas generalinio prokuroro atleisti negalės“, – dėstė V. Sinkevičius.

Generaliniam prokurorui ragina taikyti apkaltą

Portalo tv3.lt kalbintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas, buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras akcentavo, kad KT sprendimas įvedė daugiau aiškumo, parodė, kad Seimo nariai institucijų ataskaitų pagrindu negalės mėginti iš postų versti valdžios pareigūnus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, S. Šedbaras pridūrė, kad iš esmės niekas nesikeičia, o kaip galėtų būti įgyvendinta Prokuratūros įstatyme numatyta Seimo galimybė siūlyti prezidentui iš pareigų atleisti generalinio prokurorą, kaip parlamentas galėtų inicijuoti atleidimo procedūrą, nėra aišku iki šiol.

„Tarkime, yra pagrindas atleidimo generalinio prokuroro, kad jis sulaužė duotą priesaiką, tai turi būti subjektas, kuris tą konstatuotų. Jeigu iš tiesų Seimas ir prezidentas kartu dalyvauja skiriant generalinį prokurorą, tai tiek vienas, tiek kitas subjektas turi atlikti tam tikrą tyrimą“, – aiškino TTK pirmininko pavaduotojas.

REKLAMA

S. Šedbaras neslėpė Seime inicijuosiantis diskusiją dėl jo įregistruotų pataisų, kurios numatytų į apkaltą panašią generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procedūrą. Kaip numatoma pataisose, generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų procesą galėtų pradėti ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų, Seimo TTK, prezidentas, nurodydami siūlomo pašalinimo iš pareigų pagrindą, šį siūlymą pagrindžiančius argumentus bei įrodymus. Parlamente būtų sudaroma specialioji tyrimo komisija, kuri nuspręstų, ar siūlyti tęsti procesą. Seimui kreipusis į Aukščiausiąjį Teismą išvados ir gavus teigiamą dokumentą, parlamentarai balsuotų dėl nutarimo atleisti generalinį prokurorą iš pareigų. Jam priimti reikėtų ne mažiau kaip 86 pritariančių balsų.

REKLAMA

Pasak S. Šedbaro, priėmus šias pataisas būtų užpildyta tam tikra įstatymo spraga, tai yra Seimui numatyta galimybė ne tik dalyvauti generalinio prokuroro skyrimo procedūroje, bet ir inicijuoti šio pareigūno atleidimą.

„Dabar Seimo siūlymas atleisti generalinį prokurorą yra labiau moralinio pasakymai. Kol procedūrų generalinio prokuroro atleidimo procedūrų Seimo iniciatyva nėra, tai tie parlamento pasakymai, išsakymai dėl atleidimo yra tik nuomonės išreiškimas, kuris gali sukelti, bet gali ir nesukelti pasekmių – valstybės vadovas dėl generalinio prokuroro atleidimo būtų laisvas apsispręsti“, – dėstė S. Šedbaras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valdantieji Seimo galių padidinimui neprieštarautų

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, parlamento vicepirmininkas Algirdas Sysas portalui tv3.lt pabrėžė, kad po KT sprendimo TTK turėtų imtis įstatymų pataisų, siekiant įteisinti realią Seimo teisę inicijuoti generalinio prokuroro atleidimą.

„Aš manau, kad po šito Konstitucinio Teismo sprendimo, ko gero, Teisės ir teisėtvarkos komitetui reikėtų taisyti įstatymą, kad neliktų dviprasmybių. Seimas bet kada gali paruošti rezoliuciją ar nutarimą kokį, kad kažkuo yra nepatenkintas, kad kažkas, Seimo manymu, blogai dirba, bet tokios rezoliucijos yra tik rekomendacinio pobūdžio“, – kalbėjo A. Sysas.

REKLAMA

Jis tikino, kad socialdemokratai greičiausiai pritartų konservatoriaus S. Šedbaro siūlymui numatyti, jog generalinio prokuroro atleidimą inicijavęs Seimas, šiam pareigūnui galėtų taikyti apkaltos procedūrą.

„Ko gero, jeigu bus tokie siūlymai, mūsų frakcija svarstys ir, greičiausiai, pritartų. Reikėtų išspręsti, kad nebūtų dviprasmybės. Aš už tai pasisakyčiau. Arba mes išbraukiame tuos dalykus, kurių Seimas negali padaryti, arba derina taip įstatymą, kad Seimas galėtų priimti ne tik formalų sprendimą. Tai turėtų būti sprendimas, kuris turėtų turėti pasekmes, o ne būtų tik oro virpinimas“, – akcentavo socdemas.

REKLAMA

Darbo partijos vienas lyderių, parlamentaras, TTK narys Vytautas Gapšys pabrėžė, kad KT nutarimas iš esmės sudėliojo viską į vietas, tai yra numatė, kad generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo procedūrose iš esmės turi teisę dalyvauti ir prezidentas, ir Seimas.

„KT nutarimas yra toks tikrais subalansuotas, nes yra pasakyta, kad ir Seimas turi tam tikras galias, kaip institucija, kuri irgi priima sprendimą, skiriant generalinį prokurorą.

Gairės yra, pasakyta, kad visos institucijos dalyvauja (generalinio prokuroro skyrime ir atleidime – tv3.lt), ką, beje, bandė kai kurie iki šiol teisės specialistai nuneigti Seimo dalyvavimą ir galimybę dalyvauti, tai Konstitucinis Teismas, manau, sudėliojo viskas į vietas“, – komentavo V. Gapšys,

Parlamentaras patikino, jog dabar TTK turės pasiūlyti, kokiu būdu Seimas galėtų inicijuoti generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų procedūrą. „Darbietis“ neatmetė galimybės, jog galima būtų svarstyti ir S. Šedbaro pasiūlymą – numatyti galimybę generaliniam prokurorui taikyti apkaltai analogišką procedūrą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų