REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Beveik pusė dirbančių lietuvių darbą „parsineša“ namo. Nykstant ribai tarp biuro ir namų, darbas iš jų tampa patrauklia alternatyva, mat ne tik sutaupoma laiko keliaujant į ir iš darbo, tačiau galima laiką planuoti savo nuožiūra. Šiandien toks pasirinkimas ypač palankus, nes technologijos leidžia užduotis efektyviai atlikti nebūnant savo kabinete, o vis dažnesnės alternatyvų paieškos žada keisti darbo formą.

Beveik pusė dirbančių lietuvių darbą „parsineša“ namo. Nykstant ribai tarp biuro ir namų, darbas iš jų tampa patrauklia alternatyva, mat ne tik sutaupoma laiko keliaujant į ir iš darbo, tačiau galima laiką planuoti savo nuožiūra. Šiandien toks pasirinkimas ypač palankus, nes technologijos leidžia užduotis efektyviai atlikti nebūnant savo kabinete, o vis dažnesnės alternatyvų paieškos žada keisti darbo formą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip pasakoja lietuviškos darbo pirkimo iš išorės paslaugas (angl. outsource) teikiančios kompanijos „Baltic Assist“ vadovas Andžej Rynkevič, debesų technologijos paplitimas ir darbuotojų siekis planuoti savo laiką taps pagrindiniu svertu pakeisiančiu darbo formą.

REKLAMA

„Šiandien darbo vietos inovatyvumo prasme Lietuva šiek tiek atsilieka Europos kontekste. Pasak atliktų tyrimų, inovatyvios darbo vietos sukūrimo kategorijoje labiausiai pirmauja Skandinavijos šalys, kuriose propaguojami tokie darbo vietos požymiai kaip savaitinis darbo valandų modeliavimas, kompensacijos siejimas su rezultatais, sukuriamos nuotolinio darbo galimybės ir panašiai. Lietuvoje tokia darbo forma yra pakankamai nauja, tačiau didžiosios bendrovės jau pradeda plėtoti tokias praktikas ir kurti galimybes dirbti nuotoliniu būdu. Pasiūlę lanksčias darbo galimybes Lietuvos rinkai, kai žmonės gali planuoti savo laiką ir jiems nebereikia keliauti į įprastinę darbo vietą, kad atliktų užduotis, sulaukėme labai daug teigiamų atsiliepimų“, – įžvelgia jis.

REKLAMA
REKLAMA

Nuotolinė darbo forma neabejotinai komandos nariams suteikia daugiau laisvės, tačiau „Baltic Assist“ vadovas pastebi, kad virtualūs asistentai yra gerokai produktyvesni, nei dirbantys biuruose.

Motyvacijos paieškose

Bene visi kompanijos „Baltic Assist“ komandos nariai dirba iš namų ir biure pasirodo, tik esant reikalui aptarti administracinius klausimus. Kaip teigia A. Rynkevič, virtualūs asistentai užduotis gauna nuotoliniu būdu su terminais joms atlikti, tačiau dirba jiems patogiu metu.

„Nuotolinio darbo praktika nėra naujas dalykas, tačiau dažnai visiškai virtualus komandos narys yra nauja kategorija tiek mūsų klientams, tiek patiems darbuotojams. Turėdami praktinės patirties, stengiamės sukurti sistemą, kurioje apibrėžtas komunikacijos protokolas bei darbo progreso atskaitomybės sistema“, – pasakoja jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dažnai darbas biure yra vaizduojamas kaip nuobodus, o jo perkėlimas į namus skamba kaip išsigelbėjimas. Vis dėlto, realybėje toks kategorizavimas neveikia, mat patys darbuotojai atsidūrę namuose pristinga motyvacijos, todėl nesusikaupia darbui ir išsiilgsta biuro. Kaip pasakoja A. Rynkevič, vien darbo vietos perkėlimas į namus nėra viskas.

„Įmonėje ne vien perkeliame darbus į namus. Mano manymu, svarbu sukurti virtualaus darbo kultūrą, kuri dar pakankamai nauja ir neprigijusi Lietuvoje. Virtualus darbas neturėtų reikšti, kad bus nutrauktas bendravimas su kolegomis, užduotis teks atlikti vienam. Stengiamės sukurti šią kultūrą organizuodami mokymus, susitikimus, bendrus pietus, dirbdami kartu bei nuolat bendraudami virtualioje erdvėje“, – atskleidžia „Baltic Assist“ vadovas.

REKLAMA

Neįmanoma be technologijų

Savaime suprantama, darbuotojai negalėtų koordinuoti bendrų projektų ar sekti atliktų darbų be mobilumą užtikrinančių technologijų. Kaip pastebi A. Rynkevič, neretai šios programos būna nemokamos, todėl kiekviena įmonė gali koordinuoti savo veiklą už biuro ribų.

„Šiandien yra apstu sistemų, kurių pagalba galima deleguoti darbus ir aptarti svarbius klausimus virtualiai. Vis dėlto, dauguma renkasi populiariausius ir nemokamus darbų delegavimo ir komunikacijos kanalus kaip „Skype“, elektroninį paštą ar virtualias projektų valdymo sistemas „Trello“, „Asana“, „Zoho“, – pasakoja jis. – Daugelis populiariausių šių klientų ar projektų valdymo sistemų yra nemokamos, o pažangesnė jų versija kainuoja apie 10 eurų komandos nariui. Užtikrinti darbo laiko apskaitą gali būti naudojamos virtualios darbo apskaitos sistemos kaip „Clicktime“, „Harvest“ ar „Hubsstaff“. Nepraktikuojame kiekvienos užduoties perteklinio tikrinimo , tačiau kai kurios sistemos suteikia galimybę virtualių komandos narių darbą koordinuoti efektyviau nei jiems būnant biure“.

REKLAMA

Tiesa, kaip pabrėžia kompanijos vadovas, dažnu atveju projektai arba įmonės apskaitos dokumentai yra labai jautrūs privatumo atžvilgiu, tad svarbu, kad naudojami technologiniai sprendimai būtų ne tik patogūs, bet ir saugantys privatumą.

„Dirbame tik su sertifikuotais ir rinkoje patikrintais partneriais, kurie teikia finansinius debesų kompiuterijos sprendimus. Taip pat užtikriname savo klientų duomenų apsauga sutartimis, bei esame pasiruošę papildomus privatumą bei duomenų apsaugą užtikrinančias sutartis. Žvelgiant į mūsų klientų patirtį, geriau savo darbus patikėti profesionalioms paslaugų iš išorės pirkimo įmonėms, kurios suras tinkamiausią komandos narį darbo atlikimui laiku bei pasirūpins duomenų apsauga“, – pabrėžia A. Rynkevič.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų