REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė.

Lietuva susiduria ne su maža, o su vidutine valdžios finansų ilgalaikio tvarumo rizika, todėl vidutinio laikotarpio struktūrinio valdžios sektoriaus deficito ribą reikėtų sumažinti nuo 1 proc. iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia 2016 metų biudžeto projektą įvertinusi Valstybės kontrolė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„2016 metų biudžeto projektas balansuoja ant fiskalinių taisyklių pražangos ribos. Pasakysiu dar griežčiau, jis balansuoja ant paskutinės galimos pražangos ribos (....) Lietuva vėl yra neparuošusi pagalvės nepalankiems šokams atremti. Todėl fiskalinė taryba (Valstybės kontrolė - BNS) mano, kad vidutiniu laikotarpiu būtina tęsti deficito mažinimą“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys.

REKLAMA

Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorės Astos Kuniyoshi (Kunijoši), valdžios finansų tvarumo rizikos lygis yra didesnis dėl visų pirma didėjančių išlaidų, susijusių su visuomenės senėjimu.

A.Dulkio teigimu, biudžeto projektas parengtas, neatsižvelgiant į perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę, todėl yra rizikos, kad bus nukrypstama nuo Vyriausybės prognozuojamo 2016 metų struktūrinio valdžios sektoriaus deficito.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu mes matome, kad per optimistiškai suprognozuotos (2016 metų - BNS) pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio pajamos (...) Taip pat turėtų būti atnaujintos techninės prielaidos, kuriomis paremtas ekonomikos raidos scenarijus“, - sakė A.Kuniyoshi.

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento patarėja Saulė Iždonaitė-Karalevičienė teigė, kad valstybės kontrolieriai ir Finansų ministerijos specialistai skirtingai vertina ir produkcijos gamybos atotrūkį.

V.Dulkys pabrėžė, kad nors Lietuvos valstybės skolos lygis tarp Europos Sąjungos šalių yra nedidelis ir pastaruosius kelerius metus sudaro apie 40 proc. BVP, dabartinė finansų politika neužtikrina jos mažėjimo, o esant nepalankioms aplinkybėms, skola gali pastebimai išaugti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nuolatinio kasmetinio (valdžios sektoriaus - BVP) pirminio balanso pagerėjimo nukėlimo į ateitį neužtikrinamas valstybės skolos mažėjimas“, - tvirtino A.Dulkys.

Valstybės kontrolės teigimu, siekiant išvengti skolos augimo ekonomikos nuosmukio laikais ir mažinti valstybės skolą gerais laikais, Lietuvai reikėtų turėti galimybę akumuliuoti staigius šokus. Tą nurodo ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris rekomenduoja toliau mažinti deficitą, siūlo 0,5 proc. BVB vidutinio laikotarpio deficito tikslą - tai per ateinančius penkerius metus sumažintų skolos lygį 5 procentiniais punktais.

REKLAMA

„Mes norėtume matyti skolos mažėjimą nuo 2018 metų, tuo tarpu dabar mes matome riziką, kad ir nuo 2018 metų valstybės skola nemažės. Siekiant užtikrinti fiskalinę erdvę, tą vadinamą pagalvę, kad mums negrėstų panašūs šokai ateityje, tokie kaip buvo finansų krizės metu 2008-2009 metais, mes turime tam pasirengti dabar, geraisiais laikais“, - teigė A.Kuniyoshi.

Valstybės kontrolė 2016 metų valstybės ir savivaldybės biudžetų išvadą parengė kaip biudžeto politikos kontrolės institucija - naudojantis tarptautiniu apibrėžimu, atlikdama nepriklausomos fiskalinės tarybos vaidmenį. Ši nauja funkcija Valstybės kontrolei pavesta nuo šių metų sausio 1 dienos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų