REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tokią bausmę atsukinėti transporto priemonės ridos duomenis pamėgusiems sukčiams siūlo numatyti parlamentaras Kęstutis Masiulis. Šiam siūlymui pritaria ir Seimo nario kolegos, ir automobilių specialistai, tačiau įspėjama, jog keblumų gali kilti, siekiant nustatyti transporto priemonių odometro duomenis klastojančius asmenis.

Tokią bausmę atsukinėti transporto priemonės ridos duomenis pamėgusiems sukčiams siūlo numatyti parlamentaras Kęstutis Masiulis. Šiam siūlymui pritaria ir Seimo nario kolegos, ir automobilių specialistai, tačiau įspėjama, jog keblumų gali kilti, siekiant nustatyti transporto priemonių odometro duomenis klastojančius asmenis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip numatoma K. Masiulio pateiktame Baudžiamojo kodekso pakeitimo projekte, už transporto priemonės ridos suklastojimą turėtų būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 m. Už šią nusikalstamą veiką siūloma bausti ir juridinius asmenis.

REKLAMA

Konservatorius K. Masiulis portalui tv3.lt teigė, kad transporto priemonių ridos klastojimo praktika Lietuvoje yra labai išplitusi, todėl numoti ranka į tai nereikėtų. Parlamentaras pasakojo, jog jam teko girdėti apie asmenis, kurie būtent užsiima odometrų duomenų klastojimu.

„Vienas žmogus, kuris užsiima būtent šitokiu verslu – vadinasi, automobilių kompiuterijos, elektronikos specialistas – pasakojo, kad tai yra dažnas atvejis ir [...] tie, kas perka automobilius Vokietijoje, Prancūzijoje ar dar kur, ir veža čia, tie automobiliai paprastai būna ten pridusę ir nulėkę daugybę kilometrų, bet gražiai atrodo sėdynės ir visa kita, tai atsuka ten stipriai odometro duomenis ir paskui perparduoda“, – kalbėjo K. Masiulis.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo narys akcentavo, jog siūlymu taikyti laisvės atėmimo bausmę už transporto priemonių ridos klastojimą nesisiekia žmones susodinti už grotų. Anot jo, minėta atsakomybės forma veiktų kaip prevencinė priemonė.

„Aš manau, kad kartais tokie dalykai veikia labai preventyviai. Mūsų tikslas yra ne kad kalėjime sėdėtų žmonės, o tikslas yra, kad nebūtų tokių dalykų, kad mes negarsėtume kaip sukčių tauta, o garsėtume kaip sąžiningų žmonių tauta“, – sakė K. Masiulis.

Portalas tv3.lt primena, kad Seimas minėtam teisės akto projektui nebuvo pritaręs, atsižvelgiant į neigiamą parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Vis dėlto, K. Masiulio siūlymą parlamentas ketina svarstyti kitą savaitę ir vėl, mat šį kartą pagrindiniu komitetu paskirtas Ekonomikos komitetas Seimo nario iniciatyvą įvertino teigiamai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prabilo apie įspūdingą sukčių padarytą žalą

Garsus buvęs lenktynininkas, automobilių kolekcionierius, parlamentaras Statys Brundza akcentavo, jog jam nekyla abejonių, kad taikyti baudžiamąją atsakomybę, net numatant ir laisvės atėmimo bausmę, už transporto priemonių ridos klastojimą būtina. Anot jo, priimti tokį sprendimą verčia ir sukčių padarytos žalos mastai, kuriuos nustatė Vokietijoje atliktas tyrimas.

„Pavyzdžiui, automobilis „Mercedes-Benz“, kurio rida yra 224 tūkstančiai kilometrų, kainuoja 9 tūkstančius eurų, o kai jo rida sumažinama iki 84 tūkstančių kilometrų, kaina tampa 15 tūkstančių eurų. Pagal Vokietijos mastelius, žmonės permoka apie 6 milijardus eurų.

REKLAMA

Perskaičiavus tai, kas vyksta Lietuvoje, kadangi tai liečia ne mažiau kaip 150 tūkstančių naudotų automobilių, o iš jų 80-90 procentų yra su atsuktais odometrais, [...] tai Lietuvoje tie sukčiavimo mastai yra 500 milijonų eurų. Kaip Jums tai patinka? Tai jau yra nebe juokai“, – portalui tv3.lt pasakojo S. Brundza.

Parlamentaras atkreipė dėmesį į tai, kad odometro duomenis klastojančių sukčių padaryta žala automobilių savininkams gali būti dar didesnė ir net pažūtinga, mat daug kilometrų pravažiavusiems automobiliams reikalingos ne tik didesnės išlaidos remonto darbams. Anot S. Brundzos, transporto priemonės rida daro didžiulę įtaką ir važiavimo saugumui.

REKLAMA

Ar visuomenė pritartų?

Portalo tv3.lt kalbintas transporto priemonių skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis pasakojo, jog pernai Lietuvoje atlikta apklausa parodė, jog didžioji dauguma lietuvių pritaria tam, kad už transporto priemonių ridos klastojimą būtų baudžiama griežčiau.

Anot pašnekovo, 61 proc. respondentų pritartų, kad už ridos klastojimą būtų baudžiama pinigine bauda, 57 proc. apklaustųjų nurodė, jog pritartų siūlymui, jog už tokią veiką, padarytą antrą kartą, sukčiai būtų sodinami į kalėjimą, 8 proc. respondentų teigė, kad bausti už odometrų atsukinėjimą iš viso nereikėtų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, kad statistika pasikeistų į gerą pusę, tai yra mažėtų automobilių su atsuktomis ridomis. Pats esu girdėjęs iš pažįstamų žmonių apie tokius atvejus, kai važiavo žmogus pirkti automobilio, bet jį apžiūrėjęs nusprendė dar pagalvoti. Po dviejų savaičių sugrįžta prie to paties automobilio ir pamato, kad 100 tūkstančių kilometrų rida jau yra mažesnė“, – pasakojo M. Buzelis.

Anot jo, panaši tvarka, kai už transporto priemonių ridos klastojimą numatomos pinginės baudos ir net laisvės atėmimas, galioja šiuo metu Vokietijoje.

REKLAMA

Vis dėlto, kaip aiškino M. Buzelis, siekiant įteisinti griežtesnį reglamentavimą Lietuvoje, gali kilti keblumų dėl sukčių nustatymo galimybių.

„Gali būti situacija, kai žmogus nusipirko automobilį, penkerius metus pasivažinėjo, pardavė, o tas naujas pirkėjas pastebėjo, kad yra atsukta rida, o rida galbūt galėjo būti atsukta prieš aštuonerius metus. Reikėtų pagalvoti, kaip visa tai atsekti. Išaiškinti kaltininką gali būti keblu“, – atkreipė dėmesį automobilių specialistas.

Praktiški patarimai

Autoplius.lt plėtros vadovas pasakojo, kad galimybės klastoti transporto priemonės ridą susijusios su pačia transporto priemone, jos modelio, pagaminimo metais ir kitais parametrais.

REKLAMA

„Kuo toliau, tuo labiau gamintojai stengiasi apsunkinti galimybę klastoti ridą, bet tai yra panašu, tarkime, kaip ir su automobilių signalizacijomis, tai yra nėra nepavagiamų automobilių, yra tik būdas priversti sukčius šiek tiek ilgiau užtrukti. Vienu ar kitu atveju jie suranda būdą, kaip tą ridą atsukti. Vienintelis galimas saugiklis, kai automobilis nuolat aptarnaujamas autorizuotose servisuose, atstovybėse, kurių galima paprašyti pateikti duomenis, kokia buvo transporto priemonės rida aptarnavimo metu“, – komentavo M. Buzelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas užsiminė, jog šiuo metu yra dar vienas tam tikras būdas, kuris leidžia nustatyti, ar transporto priemonės rida yra suklastota.

„Jeigu automobilis eksploatuojamas ilgesnį laiką Lietuvoje, tai yra bent jau 5-6 metus, tai kas du metus jam atliekama techninė apžiūra ir per kiekvieną techninės apžiūros ėjimą fiksuojama jo rida. Reiškia, jei turi kėbulo numerį, per Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos puslapį galima pažiūrėti tą automobilio istoriją ir kartais labai akivaizdžiai matosi, kad rida kažkuriais metais buvo atsukta“, – pasakojo M. Buzelis.

Vis dėlto, pasak jo, servisai, automobilių atstovybės ar kitos organizacijos ne visada yra linkusios pateikti informaciją apie tam tikras transporto priemones, mat tokie veiksmai esą gali pažeisti privačių duomenų apsaugos principus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų