Gintaras – prabangos žaliava
Gintaro dirbinių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos prezidentas Šarūnas Davainis pasakojo, kad valiutų pokytis gintaro populiarumui įtakos nepadarė. Juk gintaro kainą, kurią įprasta skaičiuoti doleriais, jau 50 metų kontroliuoja kinai. Kadangi šiuo metu Kinijoje jaučiamas gintaro populiarumo bumas, tad ir kaina yra pakilusi.
„Reikia suprasti, jog gintaras - ne strateginė žaliava. Tai – ne nafta ir ne kuras. Tai – prabangos prekė. Gintaro populiarumas priklauso nuo mados, kuri nežinia, kada nuslūgs“, - teigė Š. Davainis.
Paklaustas, kokios gi vyrauja kainos, jis atsakė, kad 1 kg gintaro gali kainuoti 3-4 tūkst. dolerių, o 1 kg lygiai išpjautų šratų kaina gali siekti net 10 tūkst. dolerių. Šiame pašnekovo įvardintame „žaidime“ nedalyvauja nei lietuviai, nei amerikiečiai, nei kitos valstybės - tik kinai.
Anot Š. Davainio, vadinamajame lietuviško aukso versle egzistuoja didelė kontrabanda ir nelegali prekyba. Esą kurį laiką jo įmonės vardu internetinėje parduotuvėje apsimetėliai pardavinėjo gintarą.
„Sužinojus, kokiais nešvariais reikaliukais jie užsiima, tikrai pasidarė labai nejauku. Teko įrodinėti, kad ne mes apgaudinėjome žmones", - tvirtina ekspertas.
Daugiausiai perka grįžę emigrantai
Nidoje esančios galerijos „Gintaro kelias“ savininkas Algirdas Marčius neslėpė nusivylimo, kad į jo galeriją šiandien užklysta žymiai mažiau žmonių nei praėjusiais metais. Jei į Nidą ir atvyksta pulkas kruizinio laivo keleivių, iš kokių 400 į galeriją užsuka vos vienas ar du. Nors dažniausi Lietuvos pajūrio svečiai yra gerai gyvenantys vokiečiai, tačiau A. Marčius pastebėjo, kad jie nesisvaido tūkstančiais. Esą daugiausia perka Lietuvos emigrantai, atvykę iš Didžiosios Brtitanijos, Airijos bei Norvegijos. Čia jiems nerūpi, kiek kainuoja pakabukas ar amuletas: 10 ar 45 eurai.
Jau daugelį metų Klaipėdos Teatro aikštėje gintaru prekiaujanti Irena, taip pat teigė nepajutusi didelių pokyčių po valiutos pakeitimo. Esą jie „kaip pirkdavo, taip ir perka“.
„Galbūt mažiau perka didelius gitaro gabalus“, - pastebėjo prekybininkė ir pridūrė, jog daugiausiai pinigo nukrenta tuomet, kai į Klaipėdą atplaukia kruiziniai laivai bei užplūsta poilsiauti atvykę emigrantai, kurie lauktuvėms į užsienį gintaro dirbinius veža draugams bei antrosioms pusėms.
Paklausta, kokios vyrauja nuo smulkiausių iki stambiausių papuošalų kainos, moteris vardijo, jog čia kainų įvairovė išties plati. Esą kuo mažiau įdėta darbo į apdirbimą, tuo kaina didesnė. Smulkūs žiedeliai parduodami už eurą, magnetukai – už 2, o kai kurie karoliai – už 25 eurus.
Žuvims – braškių tendencijos
Asociacijos „Vidmarės“ prezidentė Eglė Baltranaitė sakė, kad žuvies kainą diktuoja laimikio dydis. Šią vasarą žvejams „nekibo“, tad žuvies kaina ūgtelėjo. Paklausta, ar valiutos pokytis padarė įtaką, pašnekovė atsakė, kad euras tik šiek tiek pakėlė kainas.
Ji žuvį prilygino braškėmis: „Vos atsiradus braškėms, jų kilogramo kaina būna didžiausia. Vėliau, prasidėjus bumui, kaina po truputį krinta.“
Kokia populiariausia Pamario žuvis? E. Baltranaitė net nedvejodama atsakė, jog tai – karšis, kuris yra žvejų „maitintojas“.
„Labai nusivylėme, kad šią vasarą vykusiuose Nacionalinės žuvies rinkimuose, Lietuvos žuvimi buvo išrinktas lynas. Juk tai turėjo būti karšis!", - tvirtina specialistė.
Ši žuvis turinti patį geriausią kokybės ir kainos santykį: skanu ir palyginti nebrangu. Taip pat populiariausiųjų sąraše – tiek šaltai, tiek karštai rūkyta skubrė. Pastebima tendencija, jog šiandien įprasta vartoti prekę tik lietuvišką (nors visai neseniai unguriai dar buvo vežami iš Kinijos).
Šilutės žuvinininkystės įmonių asociacijos „Lamperta“ pirmininkė Siga Jokubauskienė teigė, jog po euro įvedimo, eksporto į Rusiją sustabdymo žuvies kaina krito apie 10-20 ct. Kadangi šią vasarą prastai „kibo“, žvejams tiesiog nebeapsimokėjo gaišti savo laiko. Tad prasta vasara leido jiems pasidžiaugti vasara.
Kokia, anot S. Jobukauskienės, populiariausia pamario žuvis? Mėgstamų yra daug: starkis, karšis, kuoja, ungurys, lydeka.
Kainos kils
„A. Spirgio žuvies perdirbimo ir realizacijos“ įmonės įkūrėjas ir vadovas Artūras Spirgys kainų pokyčių po euro įvedimo nepastebėjęs. Esą kainos kito tik tiek, kad būtų patrauklesnės, konvertavus litus į eurus. Tačiau ką jis tikrai pastebėjęs – užsieniečių atsargumą.
„Dažniausi mūsų svečiai vokiečiai dabar nuolat skaičiuoja pinigus. O žuvį perka ne brangesnę nei 10 eurų", - komentuoja verslininkas.
A. Spirgys, kuris jau daug metų pats žvejoja, išrūko ir prekiauja žuvimi, teigė, jog populiariausias laimikis esąs karšis, kurio kaina svyruoja nuo 2 iki 10 eurų. Ypač didelių žuvų kaina gali siekti net 15 eurų. Taip pat populiarus yra marių ešerys, solorinas arba kitaip dar vadinamas „kapitonu“, skumbrė bei sviestažuvė.
Tiems, kam kainos atrodo besikandžiojančios, reiktų žinoti, jog restorane starkio kepsnys (150 g) kainuoja kone tiek pat, kiek visa rūkyta žuvis pas vietos prekybininkus.
A. Spirgys teigė egzistuojant tradicijai, kuomet apsilankiusieji Juodkrantėje ar Nidoje paragauja keletą žuvų rūšių vietoje, o tuomet išsirenka skaniausią ir vežasi lauktuvių namiškiams.
Verslininkas apgailestavo, jog nuo 1987 m., kuomet jis pradėjo verstis žuvininkyste, žymiai sumažėjo žuvų – maždaug 10 kartų. Paklaustas, kokios ateities prognozės, pašnekovas sakė, kad žuvies mažės, o kaina su kiekvienais metais tik kils.
