Premjero pašonėje
Panevėžio stiklo fabrikui teisines konsultacijas dar nuo 2000-ųjų teikiantis advokatas Česlavas Okinčicas – buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, nuo 2006 m. ministro pirmininko konsultantas ir šiuo metu premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninis patarėjas.
Kodėl net ir tokia apsauga stiklo fabrikui ne tik nepadėjo atsistoti ant kojų, bet dargi leido nusivažiuoti iki ribos, grasinančios įmonei bankrotu?
Panevėžio stiklo įmonėje „Klar Glass Lietuva“ įtampa auga. Dešimtmilijoninę jos skolą valstybei administruojantis Turto bankas užprotestavo įmonės akcininkės lenkų kompanijos „Vitrum Venture“ planus išvežti į Lenkiją bendrovės pagrindinį pajamų šaltinį – stiklo taros gamybos formas. Turto bankas pareikalavo akcininkų pateikti planus dėl Panevėžio stiklo gamintojos perspektyvų.
Nežinomybė dėl darbo vietų slegia daugiau nei 300 įmonės darbuotojų. „Klar Glass Lietuva“ generalinis direktorius, po susitikimo Lenkijoje su akcininkais vos vienai dienai atvykęs į Panevėžį, nesiteikė nei kolektyvui, nei žiniasklaidai paaiškinti situacijos.
Darbuotojai viliasi, jog Panevėžio stiklo pramonę išgelbės su „Vitrum Venture“ dėl akcijų pardavimo besiderantys Lietuvos investuotojai. Nedarbo alsavimą jaučiančius ilgamečius stiklo gamintojus tenkintų net ir kraštutinis žingsnis – įmonės nacionalizavimas.
Jei „Vitrum Venture“ neatsisakys laikinai Turto banko sustabdyto plano perkelti stiklo taros gamybą į Lenkiją, smulkieji „Klar Glass Lietuva“ akcininkai pasiruošę kreiptis į teisėsaugą dėl įmonės tyčinio bankroto. Smulkiųjų akcininkų, valdančių vos 1 proc. įmonės akcijų, teisėsaugai jau parengtoje medžiagoje yra surinkti duomenys, leidžiantys įtarti, jog iš Panevėžio stiklo gamintojos galėjo išplaukti milijoninės sumos.
Generaliniu nepasitiki
Raštą generaliniam prokurorui Dariui Valiui ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl viešojo intereso gynimo „Klar Glass Lietuva“ rengiantys smulkieji akcininkai įtaria, kad 2010-ųjų gruodį įmonės generaliniu direktoriumi, taip pat ir valdybos pirmininku tapęs Arturas Janas Vozniakas atliko daugybę veiksmų, galbūt padariusių esminę žalą ties išlikimo riba dabar atsidūrusiai įmonei.
Jau pirmieji generalinio direktoriaus sprendimai darbuotojams sukėlė įtarimų dėl jų pagrįstumo. Naujojo vadovo iniciatyva buvo pasirašyta sutartis su viena uždarąja akcine bendrove dėl tarpininkavimo ieškant pirkėjų. Pagal pasirašytą sutartį tarpininkei turėjo būti sumokėta 4 proc., o vėliau pakelta ir iki 5 proc. komisinių nuo surastam klientui parduotos produkcijos.
Tokia sutartis nieko neturėtų stebinti ir nesukeltų jokių įtarimų, jei ne viena detalė. Tarpininkei išmokėti komisiniai už įmonės parduotą produkciją Latvijos alkoholinių gėrimų gamintojai, nors ilgamečiai darbuotojai tvirtina, jog su šia Latvijos bendrove sėkmingai prekiaujama dar nuo 2005-ųjų. Todėl 2011-aisiais atėjusios tarpininkės indėlis ją surandant – labai jau abejotinas.
Neoficialiais duomenimis, nuo 2011-ųjų vasario iki 2013-ųjų birželio tarpininkaujančiai bendrovei už neva kliento Latvijoje suradimą galėjo būti pervesta per 700 tūkst. Lt. Teisėsaugos ketinama prašyti išsiaiškinti, ar tai nebuvo įmonės lėšų pasisavinimas pasitelktai antrinei įmonei sumokant pinigus už nebūtą paslaugą.
Įtartinai darbuotojams atrodo ir 2011-ųjų pabaigoje direktoriaus pasirašyta paslaugų sutartis su tuomete akcininke „Varta Glass“. Pagal ją už neva suteiktas konsultacines paslaugas kas mėnesį į „Varta Glass“ sąskaitą turėjo būti pervesta 10 tūkst. eurų atlygis. Skaičiuojama, kad taip galėjo būti išleista apie 70 tūkst. eurų.
Dar milijoną litų Panevėžio stiklo gamintoja įsipareigojo sumokėti skandinavų žuvies konservų gamintojams už atseit brokuotą stiklo tarą.
Stiklininkai mano, jog tokios sutarties nesėkmė buvo iš anksto užprogramuota – ji pasirašyta neįvertinus įmonės techninių galimybių, maža to, sutartis net nebuvo išversta į valstybinę kalbą ir nepateikta teisės tarnybai bei kitiems specialistams.
Darbuotojai tvirtina, kad ir pretenzijos buvusios lyg iš oro – net administracijos darbuotojai nėra matę ekspertizės akto, patvirtinančio broką.
Įtaria iškeliavus milijonus
Smulkieji akcininkai galimą sukčiavimą įžvelgia ir įmonės sandėryje su 2013-aisiais iš „Varta Glass“ akcijas perpirkusia lenkų kompanija „Klar Glass“.
Tų metų rudenį per du mėnesius į jos sąskaitą Panevėžio bendrovė pervedė beveik 400 tūkst. Lt, o vėliau kas mėnesį – po 15 tūkst. eurų už konsultacijas.
Tačiau dėl ko galėjo panevėžiečius konsultuoti „Klar Glass“, jei ji pati vėlavo su jais atsiskaityti už nupirktą stiklo tarą? Darbuotojų žiniomis, dar pernai vienu metu „Klar Glass“ skola Panevėžio stiklo gamintojai siekė apie 1 mln. Lt.
Smulkiesiems akcininkams keistas direktoriaus sprendimas prieš maždaug pustrečių metų įsteigti verslo vystymo vadovo etatą ir į jį priimti makulatūros supirkimo įmonėje prieš tai dirbusį žmogų.
Teisėsaugos ketinama prašyti išsiaiškinti tikruosius įdarbinimo tikslus. Panevėžio stiklo patriotams abejonių dėl šio darbuotojo kilo matant, kaip jis leidžia pagamintą produkciją išsivežti pirkėjams – lenkų kompanijoms, neatsiskaitančioms laiku su įmone. Įtariama, kad šio darbuotojo rankomis akcininkai galėjo bandyti pasisavinti įmonės turtą.
Generalinio direktoriaus pažadų išplėtoti Panevėžyje stiklo pramonę nuoširdumu smulkiuosius akcininkus privertė suabejoti jo dosnumas pačiam sau.
Nors Panevėžio stiklo fabrikas skęsta sunkiai įsivaizduojamose skolose, šiuo metu siekiančiose kone 10 mln. eurų, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų ir valstybei, generalinis direktorius sau ir keletui žmonių gerokai pasididino atlyginimus.
Maža to, anot darbuotojų, direktorius leido sau naudotis prasiskolinusios įmonės kreditine kortele, kurios mėnesio limitas siekia 15 tūkst. litų.
Repeticija prieš metus
Panevėžio stiklo gamintojai kasamą duobę darbuotojai ir smulkieji įmonės akcininkai pajuto dar prieš metus. Raštas generaliniam prokurorui D. Valiui ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl viešojo intereso gynimo „Klar Glass Lietuva“ buvo surašytas dar pernai pavasarį. Tąkart jis liko neišsiųstas.
Patikėta įmonės tuometės akcininkės lenkų kompanijos „Klar Glass Pobedisca“ pažadais investuoti į atgyvenusią ir pavojingą stiklo degimo krosnį – svarbiausią technologinį įrenginį, nuo kurio priklauso įmonės veikla.
Kai prieš keletą savaičių akcininkai atsiuntė į Panevėžį sunkvežimius išvežti stiklo taros gamybos formoms, reikalingoms lieti butelius trims didžiausiems įmonės užsakovams – Lietuvos, Latvijos ir Rusijos stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojams, smulkieji akcininkai suprato buvę mulkinami.
Lygiomis dalimis „Klar Glass Pobedisca“ valdę, o šių metų sausį įmonę pervadinę į „Vitrum Venture“ pagrindiniai akcininkai Andžejus Kazimierčikas ir Lešekas Romeris stiklo taros gamybos perspektyvas regi ne Panevėžyje, o Poznanėje – kitame jų valdomame stiklo fabrike.
Įmonės konsultantas premjero pašonėje
Ar Panevėžio stiklo patriotus, nepaklususius akcininkams ir neleidusius išvežti stiklo taros gamybos formų, net ir generalinį direktorių įtariančius sąmoningu įmonės žlugdymu, apėmusi paranoja, ar jie geriau nei bet kas kitas suvokia, kas vyksta fabrike?
Teisines paslaugas Panevėžio stiklo gamintojai teikiantis Česlavas Okinčicas tikina neturintis nė menkiausio pagrindo abejoti įmonės vadovo A. J. Vozniako gerais norais.
Č. Okinčicas – solidus ir įtakingas žmogus: buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, nuo 2006 m. ministro pirmininko konsultantas. Šiuo metu jis yra premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeninis konsultantas užsienio ir regioninės politikos klausimais.
Su Panevėžio stiklo gamintoja Č. Okinčicas teisinių paslaugų sutartį pasirašė dar 2000-aisiais. Advokatui nustatytas kelių tūkstančių litų mėnesinis atlyginimas. Savo teisininkus turinti įmonė iki šiol samdo advokatą ir jam moka už suteiktas teisines paslaugas.
Tiesa, kokios jos – žino galbūt tik pats advokatas ir generalinis direktorius. Kiti administracijos darbuotojai tvirtina advokato konsultacijų neprašantys.
„Retai, bet retsykiais įmonė į mane kreipiasi. Paprašo tam tikrų analizių, ir aš jas darau pasitelkęs kitus advokatus“, – teigia ryšių su Panevėžio stiklo įmone nenutraukęs Č. Okinčicas.
Bendrovės generalinį direktorių, praradusį smulkiųjų akcininkų pasitikėjimą, advokatas vadina tikru įmonės patriotu.
„A. Vozniakas – sąžiningas žmogus. Iki šiol neturėjau jokių įtarimų, kad jis nėra socialiai atsakingas. Jis yra įmonės patriotas, dirbantis gerą darbą. Išsilavinęs žmogus. Turi ne tik techninį, bet ir filologinį išsilavinimą. O tokie žmonės labai inteligentiški ir atsakingi. Turintys pedagoginį išsilavinimą negali sau leisti skriausti darbuotojų. Netikiu, kad jis galėtų priimti sprendimus, kurie pakenktų įmonei“, – „Sekundei“ tvirtino teisininkas.
Č. Okinčicas tikina akcininkus esąs tik matęs, bet jiems teisinių paslaugų neteikęs.
Advokatas tvirtina iš žiniasklaidos pirmą kartą girdintis apie susiklosčiusią kritinę padėtį Panevėžio stiklo fabrike ir akcininkų ketinimus taros gamybą perkelti į Lenkiją.
„Prieš kokį mėnesį posėdyje tartasi investuoti į krosnies rekonstrukciją. Laikau save socialiai atsakingu žmogumi, noriu, kad visos įmonės Lietuvoje, o ypač tokiame jautriame mieste kaip Panevėžys, funkcionuotų“, – pabrėžė advokatas.
„Sekundė“ bandė susisiekti ir su premjeru A. Butkevičiumi. Ministro pirmininko patarėja viešųjų ryšių klausimais, išklausiusi problemą ir pažadėjusi kitą dieną perskambinti, vėliau tapo nebepasiekiama.
Reikalauja paaiškinimo
Turto banko turima informacija apie Panevėžio stiklo įmonę valdančios lenkų kompanijos ketinimus – visiškai priešinga optimistinėms Č. Okinčico kalboms.
Turto banko Skolų valdymo skyriaus viršininkas Romualdas Žemaitaitis neslepia, jog akcininkai apie investicijas į gamyklą Panevėžyje nekalba.
Įsikišus Turto bankui, kol kas penkių stiklo taros gamybos formų išvežimas į Lenkiją sustabdytas, dėl to kilo akcininkų nepasitenkinimas.
Neoficialiomis žiniomis, praėjusią savaitę Lenkijoje vykusiame posėdyje akcininkai išsakė pageidavimą generaliniam direktoriui atleisti iš pareigų į jų pusę nestojusį „Klar Glass Lietuva“ finansų direktorių.
Trečiadienį Panevėžio stiklo fabriko vadovai vėl iškviesti į Lenkiją, į stebėtojų tarybos susirinkimą.
Pasak R. Žemaitaičio, Turto bankas baigia parengti „griežtą raštą“ akcininkams ir įmonei – prašoma pateikti viziją dėl Panevėžio stiklo įmonės ir planuojamų investicijų į ją.
„Norime gauti oficialų išaiškinimą, nes prasidėjo kalbos, kad akcininkų susirinkime spręsta dėl plokščio stiklo gamybos Panevėžyje, o apie taros gamybą nutylėta.
Pastarąją iškelti į Lenkiją, žinoma, Lietuvai būtų nenaudinga. Tai labai sumažintų gamybos apimtis ir dar sunkiau būtų grąžinti milžiniškas skolas“, – teigė R. Žemaitaitis.
Turto bankas Panevėžio stiklo įmonės akcininkams visada turėjo pretenzijų.
„Jei būtų buvusios normalios investicijos, kreditoriams įsipareigojimai būtų jau buvę gerokai mažesni. Dabar net nesilaikoma skolų grąžinimo grafiko“, – aiškino valstybės skolos administratorius.
Tačiau, anot jo, Turto bankas drastiškų veiksmų nesiėmė baimindamasis, kad gali sustoti gamybos procesas. Jei smulkieji akcininkai kreiptųsi į teisėsaugą ir pasitvirtintų įtarimai, kad bendrovė buvo vedama prie tyčinio bankroto, pasak R. Žemaitaičio, tai būtų svari priežastis į verslo reikalus įsikišti ir valstybei.
„Mažieji akcininkai, kurie tiesiogiai kvėpuoja kasdien įmonėje, turi išsamesnę informaciją apie tai, kas ten iš tiesų vyksta“, – pripažįsta R. Žemaitaitis.
Laukia vertimo
„Klar Glass Lietuva“ metinė apyvarta siekia apie 60 mln. Lt, iš jų ne daugiau nei 15 mln. Lt pelnoma iš plokščio stiklo gamybos, kurią akcininkai nusiteikę palikti Panevėžyje.
Plokščio stiklo cecho pelnas per metus siekia 50 tūkst. litų. Ir įmonės darbuotojai, ir Turto bankas pripažįsta, kad stiklo taros ir plokščio stiklo gamybos atskyrimas reikštų Panevėžio stiklo pramonės eros pabaigą: iš keliasdešimties tūkstančių litų metinio pelno padengti kone 30 mln. Lt skolą kreditoriams – nerealu.
Kai 1998-aisiais įmonę privatizavo pirmieji jos akcininkai lenkų kompanija „Varta“,
„Panevėžio stiklas“ buvo pragyvenimo šaltinis 1300-ams žmonių. Dabar fabrike dirba vos per 300.
Ko jiems tikėtis, „Sekundė“ norėjo išgirsti iš praėjusią savaitę su akcininkais susitikusio generalinio direktoriaus.
Tačiau A. Vozniakas, pažadėjęs interviu, vėliau korespondentams tapo nepasiekiamas. Po kurio laiko perskambinusi jo asistentė informavo, kad generalinis direktorius keičia planus – su žiniasklaida tądien negalintis susitikti, nes jam į lenkų kalbą neišverstas „Sekundės“ straipsnis apie situaciją fabrike, o vėliau interviu negalimas, nes A. Vozniakas išvyksta į Lenkiją iškviestas akcininkų.
Įmonės nepaleidžia
- Panevėžio stiklui investuotojų ieškota jau ne kartą. Įmone domėjosi bent trys kompanijos, tačiau sandėriai nepavyko nesutarus su akcininkais lenkais dėl kainos.
- Dabar į Panevėžio nespalvoto stiklo gamintoją rimtai dairosi „Kauno stiklas“. Jo direktorius Evaldas Sauliūnas patvirtino įmonės ketinimus investuoti į „Klar Glass Lietuva“.
- Anot jo, su lenkų kompanija apie galimybę pirkti jos akcijas arba kartu investuoti į stiklo gamybą Panevėžyje kalbėta jau prieš pusmetį, tačiau rezultatas buvo bevaisis.
- „Vėl darome žingsnius, bandysime kalbėtis su akcininkais, gal ir su Turto banku“, – atskleidė E. Sauliūnas.
- Direktorius sako nenorintis atskleisti visų „Kauno stiklo“ planų, tačiau teigia matantis Panevėžio stiklo įmonės potencialą.
Inga Kontrimavičiūtė
