Septyniolikmetį romą paguldyti į vieną palatą su tos pačios tautybės moterimis nusprendusiems Panevėžio infekcinės ligoninės medikams teko aiškintis dėl tautinės diskriminacijos. U. Mikaliūno nuotr. Gydytojai teisinasi jaunuolį pas moteris už širmos būtų paguldę vos valandai, kol rengė jam vietą suaugusiųjų skyriuje. Septyniolikmečio artimieji įsitikinę, kad taip su jaunu vyru buvo pasielgta tik dėl to, kad jo kaimynystės nepageidavo kiti ligoniai.
Romus – į vieną palatą
Ramygalietė 38-erių Rita Jablonskaitė pasakoja į Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų kliniką, esančią Ramygalos g., 17-metį sūnų atvežusi vos bepastovintį ant kojų. Šeimos gydytoja jam diagnozavusi abiejų pusių plaučių uždegimą. Ligą dar labiau apsunkino nuo vaikystės jaunuolį kamuojantys astmos priepuoliai.
„Kol pati buvau su sūnumi ligoninėje, nekilo jokių problemų. Sūnui skyrė palatą, joje gulėjo vienas“, – pamena R. Jablonskaitė.
Netrukus, anot jos, pas sūnų į palatą buvo atvesta jauna moteris su sergančiu vaikučiu ant rankų. Šioji, išvydusi, kas toks bus gydomas kaimynystėje, pasak R. Jablonskaitės, kategoriškai užprotestavusi su romu palata nesidalysianti. Ritos nuostabai, ne moteriškei, o sūnui medikai liepė krautis daiktus.
„Slaugytoja tuoj pat nusprendė, kad visus romus reikia į vieną palatą suguldyti. Mano sūnų, septyniolikos metų jauną vyrą, kuris jau pats turi vaiką, nusprendė paguldyti į palatą, kur buvo gydomos dvi romų moterys su mažais vaikais. Tiesa, viena jų – sūnaus sugyventinė su jųdviejų dukrele. Dėl jos nebūtų prieštaravęs ten gulėti, bet kita moteris visiškai svetima“, – baisėjosi R. Jablonskaitė.
Ritos teigimu, giminystės saitais su jos sūnumi nesusijusi romė irgi nebuvo patenkinta svetimu, nors ir tos pačios tautybės, vyru gretimoje lovoje. Ji ligoninės personalui irgi pareiškė nesutinkanti laužyti romų kultūros normų – verčiau su sergančiu vaiku išeisianti iš ligoninės, nei vienoje patalpoje pasiliks nakvoti su svetimu vyru.
„Nors mano sūnui dar tik 17-iolika, bet jau yra suaugęs vyras. Mums nesuvokiama, kad suaugę svetimi vyras ir moteris vienoje patalpoje nakvotų. Net kai svečiai suvažiuoja, viename kambaryje suguldomi vyrai, o moterys – kitame. Mūsų kultūra to reikalauja“, – tvirtino R. Jablonskaitė.
Ji įsitikinusi, jog tokia situacija, į kokią gydymo įstaigoje pateko jos sūnus, papiktintų ne tik romus. Bet kurios tautybės sergantys vyrai ir moterys jaustųsi nepatogiai suguldyti į vieną palatą. „Man iš viso nesuprantama, nuo kada ligoninėje visus į vieną palatą guldo?“ – stebėjosi R. Jablonskaitė.
Pabėgo į gatvę
Septyniolikmetis, patekęs į nepatogią padėtį, sutrikęs spruko iš ligoninės. Pasak R. Jablonskaitės, karščiuojantis, kamuojamas kosulio ir netgi dūstantis dėl astmos priepuolio sūnus nežinojo, kur traukti jam svetimame mieste. Perėjęs į kitą gatvės pusę jaunuolis tiesiog stovėjo lauke prie parduotuvės, kol visai atsitiktinai ten jį pastebėjo pro šalį važiuojanti ramygalietė. Šioji ir parvežė vaikiną namo į Ramygalą.
R. Jablonskaitė sako nenorinti nė galvoti, kuo ši istorija galėjo baigtis, jei jos vaiko nebūtų radusi kaimynė. „Sūnus neįgalus, jis pats namo niekaip nebūtų parsiradęs. Be to, dar duso, aukšta temperatūra – vos gyvas“, – pasakojo moteris.
Jaučia nuoskaudą
Jaunuolis, nors ir sunkiai sergantis, į ligoninę nebegrįžo. Gydytoja jam į veną įvedė kateterį ir mama pati dvi savaites kas keturias valandas sūnui leisdavo vaistus.
R. Jablonskaitė sako apie incidentą Panevėžio infekcinių ligų klinikoje būtų ir nutylėjusi. Jai tuomet rūpėjo ne teisybės ieškoti, o išgydyti ligotą sūnų. Tačiau istoriją išgirdusios Panevėžio romų integracija besirūpinančios moterys paragino nenuleisti rankų ir kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl tautinės diskriminacijos. R. Jablonskaitė neabejoja, kad jei sūnus būtų ne romas, medicinos personalas būtų elgęsis su juo rūpestingiau.
„Kai lietuvė su vaiku atsisakė gydytis palatoje su mano sūnumi, kažkodėl jį iškėlė. O galėjo tą moterį paguldyti į palatą, kur gulėto dvi romės. Kur tai matyta, kad ligoniams palatas parinktų ne pagal lytį, o tautybę? Kiek esu ligoninėse gulėjusi, dar negirdėjau, kad vyriškį guldytų tarp moterų ar atvirkščiai“ – akivaizdžią diskriminaciją mato R. Jablonskaitė. Papročiai įaugę į kraują
Ritą paskatinusi kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių Elena Aleksandravičiūtė, Panevėžio vaikų užimtumo centro savanorė, mano, kad medikai neetiškai elgėsi su jaunu romu. Anot jos, tai ne pirmas atvejis, kai romai pasijunta diskriminuojami net gydymo įstaigose.
„Į dienos centrą atėjo romas skųsdamasis begaliniais nugaros skausmais, bet iš gydytojo kabineto išvarytas lyg koks apsimetėlis. O žmogus ir dirba, mokesčius valstybei moka. Aš čigonų į kišenę tikrai nededu. Yra ir vagiančių, ir tinginių, bet yra ir visą gyvenimą dirbančių, padoriai gyvenančių. Negalima visų suvienodinti. Visose tautose visokių žmonių yra“, – teigia E. Aleksandravičiūtė. Panevėžio romų bendruomenės reikalų įgaliotinės, romų kalbos vadovėlį išleidusios, sudariusios romų ir lietuvių kalbų žodyną ir į šią kalbą išvertusios keletą knygų Vidos Beinortienės teigimu, romai – tauta, itin skrupulingai ir griežtai besilaikanti iš senų senovės išsaugotų papročių.
„Nieko nuostabaus, kad jaunuolis pabėgo iš ligoninės. Tam septyniolikmečiui niekaip negali būti suprantama, kodėl jį, vyrą, jau tapusį tėčiu, guldo vienoje palatoje su moterimis. Romų kultūroje tai tabu. Nesant išeities, nakvoti su svetimais vyrais viename kambaryje likusios moterys gulasi su visais viršutiniais drabužiais“, – pasakojo V. Beinortienė.
Medikams lytis neegzistuoja
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba diskriminacijos tautiniu pagrindu neįžvelgė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, einančios Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas, Editos Žiobienės pasirašytoje pažymoje teigiama, jog remiantis skundo tyrimo metu surinktais duomenimis nėra reikiamo pagrindo daryti prielaidos dėl galimos tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.
Panevėžio infekcinės klinikos vedėjas Eugenijus Preidis teigia esąs nustebintas, kad romai medikų elgesį suprato kaip diskriminacinį. Per netrumpą darbo praktiką jam tenka pirmą kartą susidurti su medikams mestu tokiu kaltinimu. Anot jo, jaunuoliui buvo pasiūlyta tik trumpam prigulti į lovą moterų palatoje, kad ligoniui nereikėtų kęsti laukiant vietos pas vyrus.
Pasak E. Preidžio, tuo metu Panevėžį buvo apėmusi gripo epidemija ir ligoninė buvo perpildyta pacientų. „Jaunuolį įspėjome, kad tik laikinai, kelias valandas, su moterimis vienoje palatoje guldomas. Jo lovą širma būtume atitvėrę. Niekas net nepagalvojo apie kokią diskriminaciją. Mums, medikams, nėra nei odos spalvos, nei tautybės, nei lyties, mums visi, kad ir kokios tautybės ir lyties būtų, yra pacientai“, – pabrėžė klinikos vedėjas.
Anot jo, kraštutiniu atveju yra tekę guldyti priešingos lyties žmones į vieną palatą, tačiau tokius nepatogumus ligoniams tenka kęsti vos keletą valandų, kol atsiranda vietos.
„Net dešimties metų vaikus stengiamės guldyti pagal lytį, ne kartu“, – tvirtina E. Preidis.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
