REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

30 kilometrų – daug tai ar mažai? Toks atstumas skiria Vilniaus centrą nuo mūsų rytų kaimynės Baltarusijos sienos. Viena vertus, šis atstumas visai mažas, kita vertus – toks geografinis artumas nieko nereiškia, jei už sienos procesai energetikoje, ekonomikoje ir apskritai visame šalies gyvenime labai skiriasi nuo tų, kurie vyksta Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Ir vis dėlto savo kaimynus pažinti reikia. Tokia uždarumo politika amžinai netruks, o pradėjus vykti pokyčiams daugiausia laimės tie, kas geriausiai išmanys Baltarusijoje vykstančius procesus. Šiame straipsnyje aptariama Baltarusijos energetikos sistema ir svarbiausi joje vykstantys procesai, darantys įtaką Lietuvai.

30 kilometrų – daug tai ar mažai? Toks atstumas skiria Vilniaus centrą nuo mūsų rytų kaimynės Baltarusijos sienos. Viena vertus, šis atstumas visai mažas, kita vertus – toks geografinis artumas nieko nereiškia, jei už sienos procesai energetikoje, ekonomikoje ir apskritai visame šalies gyvenime labai skiriasi nuo tų, kurie vyksta Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Ir vis dėlto savo kaimynus pažinti reikia. Tokia uždarumo politika amžinai netruks, o pradėjus vykti pokyčiams daugiausia laimės tie, kas geriausiai išmanys Baltarusijoje vykstančius procesus. Šiame straipsnyje aptariama Baltarusijos energetikos sistema ir svarbiausi joje vykstantys procesai, darantys įtaką Lietuvai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rašant Baltarusijos tema dažnai sunku pateikti vienareikšmius atsakymus į daugelį klausimų. Tai galima būtų paaiškinti pačios Baltarusijos politika, kuri pagrįsta užkulisiniais žaidimais ir blefavimo stiliumi tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu lygmeniu. Nuolatinis valdančiųjų veidmainiškumas ir noras nesusipykti su Rusija apsunkina Lietuvos galimybes bendradarbiauti su Baltarusija energetikos srityje. Tačiau dėl geografinio pranašumo – Lietuva turi Klaipėdos uostą – Baltarusijos dujų ir naftos energetikai, ką jau kalbėti apie trąšų gamintojus, visada žiūri į mūsų pusę ir šioje vietoje ryšiai tarp šalių buvo gana glaudūs. Toliau kalbant apie Baltarusiją neįmanoma išvengti Rusijos įtakos aptarimo. 90 proc. šaliai reikalingų dujų Baltarusija importuoja iš Rusijos, 85 proc. elektros energijos šalyje gaminama naudojant tas pačias rusiškas dujas, naftos perdirbimo gamyklos perdirba rusišką naftą, o visai neseniai ir visi Baltarusijos dujų vamzdynai perėjo Rusijos kontrolėn. Taigi, situacija yra labai aiški: be Rusijos žinios Baltarusijos energetikoje nieko negali įvykti. Tačiau, Lietuvos laimei, kaimynų energetikoje ne viskas taip paprasta ir kartkartėmis galima pastebėti baltarusiškų ambicijų blykstelėjimą nesitaikstant su kai kuriomis Rusijos žaidimo taisyklėmis.

REKLAMA

Pasenusios energetikos pertvarka

Kaip žinome, Baltarusija po Sovietų Sąjungos žlugimo išsaugojo senąją ūkinę sistemą ir nesiėmė didesnių reformų. Baltarusijos energetikos sistema prieš 20 metų buvo gana geros būklės. Sovietmečiu mūsų kaimynų elektros energetikai pasižymėjo atsakingumu ir inovatyvumu, kurio kartais iš jų pasimokydavo ir Lietuvos specialistai. Tačiau, metams bėgant, dauguma energetikos objektų nesulaukė reikalingų investicijų ir nepataisomai nusidėvėjo, todėl jau senokai kaimynų energetikai kalba apie būtinas reformas, kurių kaina yra milijardai JAV dolerių. Visų pirma kaimynai nori sumažinti priklausomybę nuo importo iš Rusijos. Tačiau šiems norams nelemta išsipildyti, kol šalis nepasuks Vakarų kryptimi, nes kol kas beveik visada baltarusių išsišokimai prieš Rusijos įtaką baigiasi pralaimėjimais, taip tik dar labiau įtvirtinant didžiosios kaimynės įtaką šalies energetikoje. Taip pat yra reiškiamas susirūpinimas mažu energijos vartojimo efektyvumu šalies pramonėje, siekiama stiprinti elektros tinklo patikimumą statant naujas 330 kV įtampos linijas, didinti elektros ir šilumos generatorių skaičių bei jų įvairovę ir t. t. Šį sąrašą galima būtų tęsti, ir neatrodo, kad artimoje ateityje situacija Baltarusijos energetikoje galėtų akivaizdžiai keistis į gerąją pusę.

REKLAMA
REKLAMA

Naftos ir dujų sektoriai

Šios dvi energetikos sritys Baltarusijoje pasižymi didžiausia priklausomybe nuo Rusijos. Kiekvieną iš jų aptarsiu atskirai, pateikdamas paskutinius svarbiausius pokyčius.

Mozyriaus ir Novopolacko naftos perdirbimo įmonės yra atitinkamai šalies pietuose ir šiaurėje. Nafta į jas teka iš Rusijos. Pačius vertingiausius šių gamyklų sukuriamus produktus – automobilių degalus pasiima Rusija, o Baltarusijai lieka antriniai perdirbimo produktai, tokie kaip, pavyzdžiui, mazutas, kurį kaimynai eksportuoja per Klaipėdos uostą, taip pildydami Lietuvos biudžetą. Klaipėdos uostas prieš kelerius metus priėmė ir tanklaivį su Venesuelos nafta, dėl kurios pirkimo Baltarusija derėjosi su šia Pietų Amerikos valstybe. Tąkart tai buvo įdomus politinis žingsnis, juo mūsų kaimynai siekė parodyti, kad jų naftos gamyklos gali žaliavos gauti ne tik iš Rusijos. Tačiau į ilgalaikį Baltarusijos ir Venesuelos bendradarbiavimą tai neperaugo, nors Rusijai tai buvo aiškus ženklas, kad Baltarusija nėra tik nuolanki tarnaitė ir, bėdai prispaudus, galėtų apsirūpinti nafta iš kitur.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su dujomis Baltarusijos energetikos sektoriuje pastaruoju metu yra bene liūdniausi reikalai. Dujos šiai šaliai ypač svarbios, nes didumą elektros energijos kaimynai pasigamina naudodami rusiškas dujas. Ilgą laiką Baltarusijos biudžetas pasipildydavo iš rusiškų dujų tranzito į ES šalis. Esminis pokytis įvyko 2011 m., kai Baltarusija perleido Rusijai savo turėtus 50 proc. valstybinio dujotiekių operatoriaus „Beltransgaz“ akcijų ir Baltarusiją kertantį tarptautinį dujotiekį Jamalas–Europa. Mainais į tai Baltarusijai tiekiamų dujų kaina buvo sumažinta nuo 260 iki 160 JAV dolerių už 1000 m3 (palyginimui: Lietuva praėjusiais metais už tokį patį kiekį dujų „Gazprom“ mokėjo 500 JAV dolerių). Kad toks sandoris yra labai žalingas Baltarusijai ilgalaikėje perspektyvoje, galime drąsiai teigti mes, lietuviai, prisimindami, kad ir patys pusvelčiui prieš dešimtmetį atidavėme „Lietuvos dujų“ valdymą į „Gazprom“ rankas. Mums tikriausiai norisi greičiau pamiršti, kokia buvo dujų kainos Lietuvai dinamika po šio sandorio, tad turbūt būtų naivu tikėtis, kad Baltarusijos laukia kitoks scenarijus.

REKLAMA

Taigi, kol baltarusiai džiaugiasi gerokai atpigusiomis dujomis, mes, kaip, beje, ir Ukraina, statomės savo suskystintų gamtinių dujų terminalą. Apmaudu, kad baltarusiai, atiduodami savo vamzdynus Rusijai, prarado galimybę pirkti dujas per mūsų arba Odesos terminalus, nors toks bendradarbiavimas su kaimynais būtų gerokai padidinęs Baltarusijos energetinį savarankiškumą. Tam tikrų kalbų tarp Baltarusijos ir Lietuvos dėl didesnio Klaipėdoje statomo SGD terminalo pajėgumo ir būta, tačiau tuo viskas ir pasibaigė, o kaimynų svajonė apie dujų tiekimo diversifikavimą artimiausioje ateityje, atrodo, tikrai neišsipildys.

REKLAMA

Baltarusija – ES, Rusijos ir Kinijos geopolitinių žaidimų aikštelė

Apie Rusijos įtaką Baltarusijoje kalbėti galima daug, nors to daryti ir nesinori, nes mums patiems su didžiosios kaimynės jėga Lietuvoje tvarkytis ne visada sekasi sėkmingai. Įdomus dalykas yra Kinijos dėmesys Baltarusijai ir milijoninės investicijos į mūsų kaimynų ūkį. Kinai savo pinigų perteklių investuoja į Baltarusiją pirmiausia siekdami sustiprinti savo įtaką valstybėje, esančioje visai šalia Europos Sąjungos. Kinija Baltarusijoje finansuoja kombinuoto ciklo dujų turbinos elektrinės statybą, investuoja į baltarusių 330 kV elektros linijų tinklo stiprinimą, supirkinėja įvairias pramonės įmones, žada finansinę paramą branduolinės elektrinės projektui. Tokie procesai nelabai patinka Rusijai, o Baltarusijai tai suteikia daugiau laisvės ir galimybių išsaugoti bent dalelę nepriklausomybės nuo Rusijos. Klausimas, kas geriau Lietuvai – ar Baltarusijoje daugiau Rusijos, ar Kinijos įtakos, – vertas gilesnio apmąstymo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be jokios abejonės, Lietuvai, kaip ES narei, palankiausia būtų, kad Europos Sąjunga turėtų kuo daugiau įtakos Baltarusijoje vykstantiems procesams. Ne tik dėl to, kad kaimynams pasiekti jūrų kelią patogiau per Klaipėdą, bet ir dėl galimybių bendradarbiauti elektros sektoriuje. Turbūt nedaugeliui Lietuvoje žinoma, kad Baltarusija iš pradžių savo branduolinę jėgainę ketino statyti Mogiliovo srityje ir buvo surengusi branduolinės technologijos tiekėjo tarptautinį konkursą, kuriame varžėsi 4 gamintojai. Jeigu konkurso nugalėtoja būtų tapusi ne Rusija, o JAV arba Prancūzijos kompanija (galbūt ir Kinijos variantas būtų svarstytinas), Lietuva, be abejonės, būtų bendradarbiavusi su Baltarusija branduolinės energetikos srityje ir tikriausiai mūsų pačių branduolinės elektrinės projektui teigiama įtaka būtų jaučiama.

Daugiau apie Baltarusijos elektros sektorių ir branduolinės elektrinės projektą galite sužinoti šio straipsnio tęsinyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų