REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kuo pavojingas skersvėjis?

Šiltėjantys orai mums, išsiilgusiems pavasario, – tikra atgaiva. Vis dėlto pajutus, kad šilumos jau per daug, skubame vėdintis. Ryte oras buvo šaltas, išėjote į darbą su žieminiu paltu, o per pietų pertrauką jau norisi atsisagstyti? Prabudote tvankiame kambaryje, ryto oras puikus, skubate atidaryti langus ir pastovėti, giliai krūtine kvėpuodama pavasario oru? Atsargiai! Kaip tik dabar jūsų tyko... skersvėjis.

Šiltėjantys orai mums, išsiilgusiems pavasario, – tikra atgaiva. Vis dėlto pajutus, kad šilumos jau per daug, skubame vėdintis. Ryte oras buvo šaltas, išėjote į darbą su žieminiu paltu, o per pietų pertrauką jau norisi atsisagstyti? Prabudote tvankiame kambaryje, ryto oras puikus, skubate atidaryti langus ir pastovėti, giliai krūtine kvėpuodama pavasario oru? Atsargiai! Kaip tik dabar jūsų tyko... skersvėjis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dauguma žmonių nekreipia dėmesio į tokią smulkmeną, kaip vienu metu atidaryti priešpriešiais esantys langai. „Nebijau skersvėjo!“ – pareiškia kolega ir plačiai atveria biuro langą ir duris. O kitą dieną kas nors ima ir suserga. Galbūt net ir pats drąsuolis.

REKLAMA

Skersvėjis – tai ne paprastas oro srautas, o vėjo šuoras į tam tikrą kūno vietą. Pavyzdžiui, vaiko lova pastatyta tarp durų ir lango. Net jei kūdikis guli užklotas, galva pridengta kepurėle, skersvėjis gali perpūsti jo kaklą. Kaklas atvėsta, ir gerklės gleivinėje esančios bakterijos pradeda sparčiau daugintis. Silpnesnio imuniteto vaikams skersvėjis gali sukelti anginą, tonzilitą, kitas kvėpavimo takų ligas.

Skersvėjis – blogiau nei šaltas oras

Skersvėjo pavojus – tai, kad jis veikia organizmą lokaliai. Mūsų organizmas geba natūraliai apsisaugoti nuo šalčio. Jei lauke šalta, o išėjome nepakankamai šiltai apsirengę, kūną dengiantys smulkūs plaukeliai pasišiaušia, per kūną perbėga šiurpuliai, organizmą ima krėsti šaltis, o drebulys padeda išsaugoti šilumą. Šios kūno reakcijos skirtos organizmui apsaugoti. Plaukeliai pasišiaušia, kad sudarytų savotišką oro pagalvę ir sumažintų šalčio poveikį. Šiurpuliukai, kuriuos pajuntame, – tai poodinių raumenų veikla, kuri padidina kūno šilumos kiekį. Drebant susitraukinėja kraujagyslės, sumažėja šilumos išskyrimas į aplinką. Žmogus, pradėjęs drebėti iš šalčio, neretai išsigąsta: ar tai reiškia, kad kūnas peršalo? Nieko panašaus! Tokia reakcija netgi labai naudinga, ji parodo, kad organizmo apsauga veikia, kūnas geba reaguoti į šaltį, taigi, viskas gerai. Trumpas buvimas šaltyje suteikia žvalumo, energijos, mobilizuoja kūno jėgas.

REKLAMA
REKLAMA

Visai kas kita, kai šaltis organizmą veikia ilgą laiką arba sušilusiu kūnu pajuntamas šaižus vėjo gūsis. Taip nutinka, kai džiaugiamės patalpos šiluma, o atidaryti langai ir durys sukelia vėjo šuorą. Stiprokas gūsis papučia į tam tikrą kūno zoną. Organizmo apsauga į šaltį nereaguoja – skersvėjis paveikia tik nedidelį kūno plotą, be to, jis organizmui neatrodo toks stiprus, kad sukeltų apsauginę reakciją. Kūnas nejaučia, kad šalta, bet tuo metu kažkuri dalis ar plotas šąla vis giliau. Kaip tada kyla didžiausias pavojus susirgti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kuo susargdina skersvėjis?

• Jei skersvėjis papučia į krūtinę, gresia tarpšonkaulinių nervų uždegimas. Ši liga sunkina kvėpavimą, judėjimą, dėl nuolatinio skausmo laikinai netenkama darbingumo. Skausmas ypač sustiprėja kosint, sukiojant juosmenį, giliai įkvepiant, juokiantis. • Otitas – viena populiariausių ligų, kuria susergama perpūtus skersvėjui: ausyje prasideda uždegimas, gali trūkti būgnelis, kilus komplikacijoms netenkama klausos. • Jei skersvėjis perpučia juosmenį, gali išsivystyti radikulitas, inkstų uždegimas. Pielonefritas ir radikulitas – rimtos ligos, kurias itin sunku visiškai išgydyti. • Iš pirmo žvilgsnio, veidas – tai vieta, kurią ir taip nuolat veikia oro permainos, tad neturėtų nutikti nieko blogo. Tačiau stiprus skersvėjis gali sukelti skausmą įvairiose veido dalyse. Taip nutinka, jei susergama trišakio nervo uždegimu. Skausmas – pulsuojantis, ūmus, besismelkiantis į ausis, akis, dantis, priklausomai nuo to, kuri nervo dalis pažeista. Skersvėjis gali sukelti netgi dalinį veido paralyžių, iškreipti veido bruožus.

REKLAMA

• Skersvėjis, perpūtęs kaklą ir krūtinę, tampa kvėpavimo takų uždegimų priežastimi – po jo gresia susirgti angina, tonzilitu, tracheitu, laringitu. Gydant šias ligas gali prireikti antibiotikų kurso. • Miozitas (raumenų uždegimas) taip pat skersvėjo pasekmė, gydoma itin ilgai. Ši infekcija gali sukelti raumenų atrofiją.

Pirmoji pagalba. Jei pajutote, kad jus perpūtė skersvėjis, paskubėkite sušildyti šalčio paveiktas vietas. Apsirenkite šilčiau, įsisupkite į pledą, pasitepkite šildomuoju tepalu ar pridėkite prie tos vietos šildyklę. Taip paskatinsite kraujo tekėjimą į atvėsusią kūno dalį ir skersvėjo bei šalčio poveikis sušvelnės.

REKLAMA

Skersvėjis pavojingas net ir vasarą. Karštomis dienomis medikai nerekomenduoja gaivintis ventiliatoriaus pučiamu vėsaus oro srautu – kaip tik tai sukelia paradoksą, kai peršalimo ligos prigriebia per didžiausius vasaros karščius. Gydytojai kartais juokauja, kad maudantis eketėje peršąlama rečiau nei pabuvus skersvėjyje. Be abejo, neužsigrūdinusiam ir nepasiruošusiam organizmui maudymasis eketėje iš tikrųjų gali būti pražūtingas. Tačiau skersvėjis – vėjelis, su kuriuo susiduriame kone kasdien, ir namuose, ir darbe, yra nepastebimas priešas, kuris, įsisukęs į mūsų erdvę, gali pridaryti daug bėdų. Saugokitės skersvėjo. Jis ligas sukelia kur kas dažniau nei pasivaikščiojimai vėsiu oru.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kada skersvėjis – į sveikatą?

Vis dėlto higienos specialistai primena, kad skersvėjis – geriausias ir efektyviausias namų vėdinimo būdas. Jis leidžia per trumpiausią laiką pašalinti iškvėpuotą orą, įleidžia į namus gaivos. Sudarius skersvėjį, patalpa išvėdinama vos per keletą minučių. Tačiau nepamirškite, kad taip vėdindama namus turėtumėte likti šiltoje, tuo metu nevėdinamoje patalpoje.

Parengė Laura Mureikaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų