Širdis (nuotr. Fotolia.com)

Širdis (nuotr. Fotolia.com)

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologė Egidija Rinkūnienė, per metus nuo širdies ir kraujagyslių ligų visame pasaulyje miršta maždaug 17 milijonų žmonių. Tai sudaro trečdalį visų mirčių skaičiaus. Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje (dislipidemija) išsivysčiusiose šalyse laikoma viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, mat ši patologija – pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

REKLAMA

Kuo grasina per didelis cholesterolio kiekis kraujyje?

„Normaliam organizmo funkcionavimui cholesterolis yra būtinas. Ši, į vašką panaši medžiaga, kurią neša kraujo tėkmė, ypač reikalinga ląstelių membranoms, hormonų sintezei. Svarbiausia, koks kraujyje yra gerojo ir blogojo cholesterolio santykis. Jei blogojo cholesterolio kraujyje yra itin daug, žmogus rizikuoja susirgti stenokardija, miokardo infarktu, insultu, ateroskleroze, taip pat artritu“, – tvirtina E. Rinkūnienė. Anot kardiologės, perteklinis blogasis cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, tokiu būdu susiformuoja riebalų apnašos. Rezultatas – sumažėja kraujagyslių elastingumas, jos susiaurėja, dėl to ilgainiui sutrinka kraujotaka. Nesiimant jokių priemonių, arterijos apskritai gali užsikimšti.

Būtina reguliuoti

Gydytojos teigimu, norint išvengti dislipidemijos arba padidėjusio cholesterolio kiekio, svarbu laiku pastebėti ir koreguoti rizikos veiksnius: normalizuoti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje,  stengtis palaikyti normalų kūno svorį, nerūkyti, sveikai maitintis,  būti fiziškai aktyviems, stengtis nepasiduoti blogoms emocijoms, stresui. „Gydytojui diagnozavus dislipidemiją, prieš paskiriant gydymą, būtina atlikti išsamius tyrimus, nustatyti lydinčias ligas. Visiems pacientams be išimties paskiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidų kiekį kraujyje mažinanti dieta, padidinamas fizinis aktyvumas, taip pat labai svarbu sumažinti svorį, atsisakyti žalingų įpročių. Paskiriami atitinkami vaistai, tačiau juos vartojant būtina atminti viena – jei nėra koreguojamas gyvenimo būdas, vaistų poveikis nebus toks efektyvus ar ilgalaikis, kokio tikimasi“, – sako E. Rinkūnienė.

REKLAMA

Kardiologei antrina vaistininkė Jūratė Cijunaitienė. „Cholesterolio kiekį kraujyje būtina reguliuoti. Kadangi maždaug trečdalis viso cholesterolio į organizmą patenka su maistu (kitus du trečdalius pagamina kepenys), labai svarbu yra tai, kaip žmogus maitinasi. Jei blogojo cholesterolio kiekis kraujyje yra per didelis, būtina mažinti riebių produktų, gyvulinės kilmės riebalų suvartojimą“, – teigia vaistininkė.

Pasak J. Cijunaitienės, cholesterolį mažina produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų, taip pat probiotikų preparatai, žuvis, kurioje gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių omega–3, augaliniai aliejai, vitaminas C, žalioji arbata, artišokai, česnakai, vaistinė ožragė.

Kaip nustatomas cholesterolio kiekis?

E. Rinkūnienės tvirtinimu, paprasčiausias cholesterolio tyrimas – tai kraujo mėginys iš piršto. Išsamesnis ir tikslesnis yra veninio kraujo tyrimas. Jį rekomenduojama atlikti nevalgius. „Jei žmogus neserga širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu, lipidų tyrimas yra vertinamas pagal šias normas: bendrasis cholesterolis turi būti mažiau nei 5 mmol/l. Blogojo cholesterolio (jį žymi rodmuo MTL) kraujyje turėtų būti mažiau nei 3 mmol/l. Gerojo cholesterolio (DTL) vyrams turėtų būti daugiau nei 1,0 mmol/l; moterims – daugiau nei 1,2 mmol/l. Trigliceridų (laisvųjų kraujo riebalų) turėtų būti mažiau nei 1,7 mmol/l“, – rodiklius aiškina kardiologė.  Anot jos, dalis žmonių, kuriems cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs, neretai iš pradžių apie tai nė nežino, nes jo tiesiog nematuoja.

REKLAMA

Gydytojos išsakytas mintis papildo „Camelia“ vaistininkė J. Cijunaitienė. „Kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus turėtų profilaktiškai pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, įvertinti savo savijautos būklę. Visą birželio mėnesį kviečiame nemokamai telefonu ir vaistinėse pasikonsultuoti su gydytojais kardiologais ir gauti naudingų patarimų“, – tvirtina J.Cijunaitienė.

Anot vaistinių tinklo inicijuotų nemokomų konsultacijų dalyvės gydytojos kardiologės E.Rinkūnienės, per porą konsultacijų savaičių daugiausia žmonės domėjosi koronarine širdies liga bei įvairaus pobūdžio širdies ritmo sutrikimais, tokiais kaip skilvelinės ekstrasistolės ar prieširdžių virpėjimas. „Dalis vyresnio amžiaus skambinančiųjų yra patyrę infarktą, tad juos domina patys įvairiausi klausimai: kaip savimi rūpintis, ką valgyti, ar galima sportuoti, dirbti fizinį darbą sode ir panašiai. Nemažai pacientų aktualu, kaip sumažinti padidėjusį kraujospūdį, sureguliuoti cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – pasakoja E. Rinkūnienė. Kardiologės teigimu, nors sergančiųjų širdies bei kraujagyslių ligomis paskutiniuoju metu vis daugėja, akivaizdu, kad žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata. Tai rodo aktyvus konsultavimasis telefonu. „Konsultacija telefonu galbūt ir neišgydo rimtų sveikatos sutrikimų, bet žmogui bent jau tampa aiškiau, kaip atpažinti vienokius ar kitokius simptomus, kaip į juos reaguoti konkrečiu atveju“, – įsitikinusi E.Rinkūnienė.

REKLAMA

Naudinga atminti:

Širdies ir kraujagyslių ligas išprovokuoja ne tik dislipidemija, bei ir:

Padidėjęs kraujo spaudimas – aukštas kraujospūdis žaloja kraujagysles, padidina širdies darbo krūvį, dėl to laikui bėgant širdis nusilpsta. Kraujo spaudimą galima kontroliuoti sportuojant, neturint žalingų įpročių, patiriant kuo mažiau streso, valgant sveiką maistą, pakankamai ilsintis. Rūkymas.

Cukrinis diabetas.

Amžius – kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika susirgti.

Paveldimumas – jei  iš šeimos narių kas nors yra sirgęs minėtomis ligomis, rizika susirgti padidėja.

Lytis – vyrams yra didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, moterims ši rizika padidėja po menopauzės.

Nutukimas, metabolinis sindromas (su nutukimu siejama patologija).

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų

REKLAMA

Top Video

Mokslininkų išvados šokiravo Lietuvos medikus: alkoholį vartojantys žmonės gyvena ilgiau nei abstinentai?
DABAR RODOMA
Mokslininkų išvados šokiravo Lietuvos medikus: alkoholį vartojantys žmonės gyvena ilgiau nei abstinentai?
DABAR RODOMA
Atskleidė, kiek vaikų Klaipėdoje užsikrėtė salmonelioze
DABAR RODOMA
Duetas iš Alytaus pakerėjo „X faktorių“: skaniausias patiekalas
DABAR RODOMA
Vienoje pavojingiausių sankryžų – baisi nelaimė: milžiniškos pajėgos gelbėjo merginas
DABAR RODOMA
Kremliui tarnaujantys separatistai skleidžia melagingą informaciją apie lietuvius
DABAR RODOMA
Skelbia apie kritinę padėtį Lietuvoje: bankrutuojančios ligoninės priverstos skolintis iš bankų
DABAR RODOMA
Avarija judrioje Vilniaus sankryžoje įkalino vištas
DABAR RODOMA
Apsvaigę mėginate pareigūnų kantrybę? Valdžia jums turi pasiūlymą
DABAR RODOMA
Donata Rinkevičienė apie susidūrimą su girtu daktaru: driokstelėjo stiprus kvapas
DABAR RODOMA
„Ryanair“ dėl atšauktų skrydžių gali grėsti nemalonumai

Televizija

Į viršų