Daugelį žmonių itin žavi sprogimo vaizdas – matyt, yra kažkas nepaaiškinamai patrauklaus, kuomet daiktus sunaikina nesuvaldomos destruktyvios jėgos.
Be abejo, ir šiuolaikiniai veiksmo filmai neapsieina be įspūdingų sprogimo scenų. Visgi realiame mūsų pasaulyje ir visatoje būta tokių sprogimų, kurių galybės negalėtų atvaizduoti net brangiausi kino filmai. Be abejo, sprogimų būta įvairių, tad internetinis puslapis „Listverse.com“ žmonijai žinomus sprogimus sureitingavo pagal tam tikras kategorijas. Pristatome jums dešimties galingiausių sprogimų sąrašą.
10. FOAB
Kategorija: galingiausias ne branduoliniu ginklu sukeltas sprogimas
FOAB yra „Father of all Bombs“ („Visų bombų tėvas“) trumpinys. Ši bomba yra rusų sukurtas taktinis ginklas, detonuojamas ore. Bombos sprogimo sukelta deginanti smūginė banga turėtų sunaikinti po detonavimo zona esančią teritoriją. FOAB galingumas yra 44 tonos sprogstamosios medžiagos trotilo. Tokia bombos galia iš esmės prilygsta mažo galingumo branduoliniam ginklui. Kita vertus, FOAB sprogimas nesukelia radioaktyvios spinduliuotės. FOAB rusai pagamino 2007 metais, kaip atsaką į JAV pagamintą MOAB bombą. Nepaisant to, jog rusai pasigyrė FOAB besant bent keturis kartus galingesnę už amerikiečių MOAB, visgi tikrieji faktai apie bombos galingumą rusų gali būti šiek tiek pagražinti. JAV teigimu, tikėtina, kad video medžiaga, kurioje užfiksuotas FOAB testavimas, gali būti taip pat paredaguota.
Kategorija: galingiausias konvencine ginkluote sukeltas sprogimas
„Minor Scale“ - 1985 metais JAV atliktas bandymas, kuomet buvo susprogdinta beveik 5000 tonų amonio nitrato skystojo kuro. Sprogimo galingumas prilygo mažo branduolinio ginklo sprogimo jėgai. Šiuo eksperimentu JAV Branduolinės gynybos agentūra mėgino ištirti branduolinio ginklo sprogimo jėgos poveikį karinei technikai. Kita vertus, vis dar kyla nemažai debatų, ar šį sprogimą iš tiesų galima laikyti galingiausiu konvencinėmis priemonėmis sukeltu sprogimu. Teigiama, kad Heligolando sprogimas, kuomet britai susprogdino po Antrojo Pasaulinio karo likusį karinį arsenalą, galėjo būti nežymiai stipresnis.
Kategorija: galingiausias tiesiogiai užfiksuotas mūsų planetos susidūrimas su dangaus kūnu
Tunguskos incidentu yra vadinamas paslaptingas sprogimas, 1908 metų birželio 30 dieną įvykęs virš Akmenuotosios Tunguskos upės baseino Rusijoje. Šio sprogimo galia buvo lygi 15 mln. tonų trotilo galiai – apie 1000 didesniam galingumui nei ant Hirošimos numestos atominės bombos. Spėjama, kad sprogimą sukėlė 50 metrų skersmens akmeninis meteoroidas, į žemės atmosferą įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu. Manoma, kad meteoroidas sprogo 8 kilometrų aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje. Nepaisant to, jog meteoroidas sprogo dar ore, Tunguskos incidentas vis vien yra laikomas dangaus kūno susidūrimu su mūsų planeta. Meteoroido liekanų aptikti nepavyko, bet po sprogimo epicentru augę taigos medžiai buvo išguldyti 2000 kvadratinių kilometrų plote. Sprogimo sukeltos seisminės ir smūginės oro bangos buvo užregistruotos net Vakarų Europoje.
7. Caro bomba
Kategorija: galingiausias žmogaus sukeltas sprogimas
Caro bomba buvo Sovietų Sąjungos sukurta ir 1961 metų spalio 30 dieną išbandyta vandenilinė bomba. Šios bombos galingumas prilygo 57 mln. tonų trotilo galiai, tad šis sprogmuo tapo galingiausia žmonijos iki šiol susprogdinta bomba. Iš pradžių buvo planuota, jog Caro bombos galingumas turėtų siekti 100 mln. tonų trotilo galią. Visgi galingumą teko sumažinti, nes buvo bijomasi neprognozuojamų tokio sprogimo pasekmių. Caro bomba buvo susprogdinta atokioje vietovėje Naujosios Žemės salyne Rusijos šiaurėje. Visgi sprogimo poveikį galėjo pajusti net Norvegijos ir Suomijos gyventojai – teigiama, kad sprogimo banga šiek tiek apgadino šių šalių šiaurėje esančius pastatus. Sprogimo metu danguje iškilo 64 kilometrų aukščio „atominis grybas“.
6. Tamboros ugnikalnio išsiveržimas
Kategorija: galingiausias žmonių užfiksuotas sprogimas mūsų planetoje
Tamboros ugnikalnis išsiveržė Sambawoje (Indonezija) 1815 metų balandžio 5 dieną. Šio išsiveržimo sukeltą sprogimą galima laikyti galingiausiu mūsų planetoje įvykusiu sprogimu, kurio liudininkais galėjo tapti ir patys žmonės. Sprogimo galingumas buvo lygus 800 mln. tonų trotilo galiai, taigi buvo apie 14 kartų galingesnis už Caro bombos sprogimą. Sprogimas buvo girdimas net Sumatroje, buvusioje 2600 kilometrų atstumu nuo Sambawos. Ugnikalnio išsiveržimo metu danguje susidarė 43 kilometrų aukščio pelenų stulpas. Vėliau pelenai išsisklaidė stratosferoje ir aplink visą mūsų planetą. Susiformavęs pelenų debesis užtemdė saulė, o tai lėmė, jog 1816 metai tapo antrais šalčiausiais žmonijos užfiksuotais metais šiuolaikinėje istorijoje. Skaičiuojama, kad ugnikalnio išsiveržimo metu žuvo apie 10000 žmonių, dar bent septynis kartus daugiau žmonių mirė dėl atšalusio klimato.
5. Kreidos-terciaro periodo katastrofa
Kategorija: galingiausias žmonijai žinomas sprogimas mūsų planetoje
Prieš 65 milijonus metų įvykusi vadinamoji kreidos-terciaro periodo katastrofa žymi tuo, jog jos metu išmirė itin daug mūsų žemėje gyvenusių gyvų organizmų rūšių. Visgi labiausiai šis įvykis išgarsėjęs tuo, jog jo metu buvo išnaikinti žemėje gyvenę dinozaurai. Mokslininkai spėja, kad tuomet mūsų planeta susidūrė su asteroidu, o tokio susidūrimo pasekme tapo Chicxulubo krateris, esantis Jukatano pusiasalyje. Spėjama, kad susidūrimo jėga sukėlė sprogimą, kuris prilygo 96 trilijonų tonų trotilo galiai arba 1,7 milijonų Caro bombų galingumui. Tai reiškia, kad asteroido susidūrimas su žeme sukėlė galingiausią kada nors mūsų žemėje įvykusi sprogimą. Manoma, kad po kreidos-terciaro periodo katastrofos žemėje prasidėjo itin smarki klimato kaita, o tai lėmė ir dinozaurų išnykimą.
4. GRB 080319B
Kategorija: galingiausias žmonijos kada nors stebėtas sprogimas Visatoje
Gama spindulių protrūkiai yra vienas įdomiausių mokslininkų aptinkamų reiškinių mūsų Visatoje. Tikrosios šio reiškinio priežastys kol kas nėra iki galo aiškios, bet spėjama, kad gama spindulių protrūkiai yra susiję su milžiniškomis supernovomis. Gama spindulių protrūkiai trunka apie 20 – 40 sekundžių, o jų metu yra išspinduliuojami gama spinduliai (nuo to kilęs ir reiškinio pavadinimas). Tokie protrūkiai pasitaiko gana retai – vienoje galaktikoje maždaug po kartą per keletą šimtų tūkstančių metų. 2008 metų kovo 19 astronomai užfiksavo tokį reiškinį, kuris buvo matomas netgi plika akimi ir truko apie 30 sekundžių. Gama spindulių protrūkis, pavadintas GRB 080319B, įvyko 7,5 milijardų šviesmečių atstumu nuo Žemės. GRB 080319B metu įvykęs sprogimas buvo išties išskirtinio galingumo – panašų sprogimą būtų galima išgauti vienu metu susprogdinus 10000 kartų už Saulę sunkesnį trotilo kiekį.
3. SN2006gy
Kategorija: didžiausia žmonijai žinoma supernova
2006 metų rugsėjo 16 dieną astronomai atrado didžiausią iki šiol žinomą supernovą ir pavadino ją SN2006gy. Supernovos - tai sprogstančios žvaigždės, kurių šviesumas staiga padidėja kelis šimtus milijonų kartų. SN2006gy buvo pastebėta 230 milijonų šviesmečių atstumu nuo žemės, kuomet 150 kartų už mūsų saulę didesnė žvaigždė virto supernova. Šios sprogstančios žvaigždės sukurtas energijos kiekis prilygo 1045 džaulių arba tokiam energijos kiekiui, kurį per vieną minutę sukuria visos Mergelės galaktikų superspiečiaus žvaigždės.
2. GRB 080916C
Kategorija: galingiausias žmonijai žinomas sprogimas visatoje
Kaip žinia, mūsų Visata užima visai nemažą plotą. Tad astronomijoje dideli objektai dažnai yra sunkiai suvokiami mūsų kasdieniam mąstymui. Panašiai yra ir su GRB 080916C gama spindulių protrūkiu. Šis objektas buvo pastebėtas 2008 metų rugsėjį. GRB 080916C gama spindulių protrūkis įvyko 12,2 milijardų šviesmečių atstumu nuo žemės, tai reiškia, kad iš esmės šis reiškinys nutiko jau prieš daugiau nei 12 milijardų metų. Pats GRB 080916C truko beveik 23 minutes, o prisiminus, jog dažniausiai gama spindulių protrūkiai trunka apie 20 – 40 sekundžių, galima tik pabandyti įsivaizduoti, kokio dydžio energijos kiekis buvo sukurtas protrūkio metu. Iš esmės toks energijos kiekis viršytų daugumos galaktikų superspiečių sukuriamai energijai. Arba jis prilygtų tokiam sprogimo galingumui, kurį sukurtų po trilijoną kas sekundę susprogdinamų Caro bombų, jei toks šių bombų sprogdinimas tęstųsi bent 110 milijardų metų. Na, arba tiesiog tokiam energijos kiekiui, kuris 7000 kartų viršytų per visą savo gyvavimą mūsų saulės sukurtos energijos kiekį.
Kategorija: galingiausias visų laikų „sprogimas“
Tiesą sakant, Didysis sprogimas vien dėl savo pavadinimo turėtų atsidurti ne kur kitur, o pirmojoje šio sąrašo vietoje. Visgi jei vertintume moksliškai, Didysis sprogimas iš tiesų nebuvo sprogimas tikrąja šio žodžio prasme. Kaip žinia, sprogimas įvyksta tuomet, kada materija iš aukšto spaudimo taško erdve juda į žemo spaudimo tašką. Ir, be abejo, tai vyksta labai greitai. O Didžiojo sprogimo metu neįtikėtinu greičiu plėtėsi pati erdvė, taigi ne materija erdvėje. Tiesą sakant, kas nors netgi galėtų pasakyti, kad Didysis sprogimas yra vis dar nesibaigęs, nes visatos erdvė ir toliau vis dar plečiasi. Didžiojo sprogimo teorijos kritikai aiškina, kad teorija vis vien iki galo nepaaiškina, kaip susikūrė materija ir energija. Neva ji tik paaiškina, kaip staigiai per pirmąją 10-43 sekundės dalį nuo Visatos susikūrimo išsiplėtė jos erdvė.
