(nuotr. Elta)

(nuotr. Elta)

Išaugęs skurdas, socialinė atskirtis didina ne tik emigraciją, bet ir vaikų nepakantumą, patyčias.Jau kurį laiką visuomenę stulbina savižudybių ir žmogžudysčių rodikliai, patyčios ir smurtas šeimoje, gatvėje, televizijoje, internete. Tokioje aplinkoje veši ir vaikų agresija, kuri kaip virusas plinta iš suaugusiųjų pasaulio ir tampa kone įprastu jų bendravimo būdu. Ar mūsų visuomenė pasirengusi padėti patyčias patiriantiems vaikams ir suvaldyti smurtaujantį jaunimą?

Lietuvoje patyčių daugiausia

Paskutiniai tyrimai rodo, kad patyčias Lietuvos mokyklose reguliariai patiria 30 vaikų iš 100. Iš savo bendraamžių tyčiojasi apie 30 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių. Pastebima, kad pastarųjų tyčiojimosi formos yra žiauresnės.

„Pas mus ateina vis daugiau tėvų, vaikų, kurie pasipasakoja apie patyčias, prašo pagalbos. Jei problema suvokiama, tai jau gana didelis pasiekimas, kuris leidžia ieškoti būdų, kaip sustabdyti patyčias“, – pastebi Kauno Dainavos jaunimo centro vadovė Vytautė Užaitė.

„Agresijos protrūkių mokyklose nemažai. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, o visuomenėje daugėja ir patyčių, ir smurto. Maža to, suprastėjusi šeimų ekonominė ir socialinė padėtis, išaugęs skurdas, didelė emigracija kelia dar daugiau rūpesčių ir turi įtakos patyčioms. Tendencijos ryškiai blogėja. Kol nespręsime šių problemų valstybės lygiu, lokalios priemonės ar trumpalaikės akcijos bus bejėgės“, – neabejoja Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis.

Lietuvos mokinių parlamento atstovė Justina Nemanytė apgailestauja, kad patyčios tapo paauglių bendravimo būdu. „Tai yra baisiausia. Jei tinkamai nereaguosime, šis reiškinys tik gilės. Deja, daug kas yra linkęs tai ignoruoti ir praeiti pro šalį“, – kremtasi moksleivė.

Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimo duomenimis, palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje patyčių daugiausia, nors pastaraisiais metais jų mūsų šalyje sumažėjo.

Kovo 21–27 d. viešoji įstaiga „Vaikų linija“ ir partneriai organizuoja akciją „Savaitė be patyčių“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į agresiją tarp vaikų ir skatinti pagarbius, draugiškus santykius. Antrą kartą rengiamoje akcijoje dalyvauja daugiau kaip tūkstantis ugdymo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų iš visos Lietuvos.

Žiaurumas – iš suaugusiųjų

Pasak „Jaunimo linijos“ vadovo psichologo Pauliaus Skruibio, patyčios – viena dažniausių problemų, dėl kurių pagalbos kreipiasi jaunuoliai. Jos gali tapti vienu svarbesnių veiksnių, pastūmėjančiu savižudybės link.

„Vaikai, paaugliai – visuomenės veidrodis. Kiek smurto tarp suaugusiųjų, kiek moralinio melo, nepakantumo, netolerancijos! Tad stebėtis reikėtų ne jaunimo, o suaugusiųjų, iš kurių jis to išmoksta, žiaurumu“, – teigė P.Skruibis.

Psichologo įsitikinimu, visuomenė, kurioje labai daug smurto, nėra pasirengusi padėti patyčias patiriantiems vaikams. Lietuvoje aukščiausias savižudybių ir vienas aukščiausių žmogžudysčių rodiklių.

Anot „Jaunimo linijos“ vadovo, kalbant apie smurto ir patyčių prevenciją, tenka konstatuoti, kad mūsų visuomenėje daug bejėgiškumo.

„Pedagogai skundžiasi, kad reikia ginti ne mokinių, o mokytojų teises. Vadinasi, jie jaučiasi bejėgiai, nesusitvarko su mokiniais. Nenoriu kaltinti mokytojų, tačiau tai rimta problema. Tėvai, smurtaudami prieš vaikus, irgi demonstruoja, kad yra bejėgiai. O kiek diskusijų sukėlė bandymas priimti įstatymą, kuriuo būtų uždraustos fizinės bausmės prieš vaikus! Tai rodo valstybės bejėgystę“, – samprotavo psichologas.

Mokyklos maskuoja smurtą?

Su vaikais dirbantys psichologai pastebi, kad mokyklos vis dar yra linkusios maskuoti patyčių ir smurto apraiškas, tarsi tai būtų išskirtinė vienos įstaigos bėda. Psichologams kartais iš moksleivių tenka išgirsti, kad šiems pildant anketas apie patyčias mokytojai paragina nedramatizuoti situacijos ir atsakyti į klausimus pozityviau.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas V.Giedraitis nenorėtų sutikti, kad mokyklos slepia smurto atvejus. „Mokyklose yra socialiniai darbuotojai, psichologai, kurie dirba savo darbą. Kai prireikia, kreipiasi pagalbos į kitas institucijas“, – tvirtino Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos direktorius.

Tačiau vaikams pagelbėti galintys specialistai dirba toli gražu ne kiekvienoje mokykloje. Nemažai rajonų mokyklų neturi psichologų ir socialinių darbuotojų.

V.Giedraitis pripažino, kad pedagogams, taip pat ir tėvams stinga pasirengimo kovojant su vaikų smurto ir patyčių apraiškomis. Anot jo, tais metodais, kurie buvo taikomi anksčiau, jau neįmanoma paveikti ir pasiekti teigiamų rezultatų. „Gąsdinimais nepaveiksi, su vaikais reikia kitaip bendrauti ir dirbti“, – įsitikinęs sakė gimnazijos vadovas.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas pasigenda valstybinio požiūrio rengiant įvairias prevencines programas. „Pastarųjų yra nemažai, tačiau susidaro įspūdis, kad tai tėra padrika atskirų organizacijų segmentinė veikla – nesujungta ir nekoordinuojama. Todėl sunku ir mums, vadovams, ir mokytojams įvertinti, kokia prevencinė priemonė efektyviausia“, – tvirtino V.Giedraitis.

Iš paauglių tyčiojamasi ir elektroninėje erdvėje

Anot psichologų, šiuolaikinės technologijos padeda patyčių, agresijos sklaidai. Atsiradus naujoms technologijoms, pasklido naujos patyčių formos. Siuntinėjamos įžeidžiančio turinio elektroninės žinutės, internete vis daugiau galima pamatyti nufilmuotų jaunimo smurto scenų.

Elektroninė erdvė leidžia pasislėpti, todėl įžeidinėti ar tyčiotis gali ir tie, kurie realybėje taip nedrįstų elgtis. Kauno Dainavos jaunimo centro vadovės V.Užaitės teigimu, patyčių mastas elektroninėje erdvėje kelia nerimą. Apie tai kalba ir tėvai, ir vaikai.

Agresijos apstu ir televizijoje. Tėvai įnikę žiūri kovinius filmus, o vaikai neatsitraukia nuo animacinių filmukų, kuriuose pilna žudynių. Pasak psichologų, ekrane rodomas smurtas be tolesnių pasekmių aiškinimo iškreipia vaikų suvokimą, jie tampa nejautrūs arba ne tokie jautrūs aplinkai. Filmų herojų elgsenos modelius ir problemų sprendimo būdus jie linkę perkelti į gyvenimą.

„Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų jau būna pamatę apie 7 000 įvairiausių smurto apraiškų per televiziją, internetą. Visuomenė tai toleruoja, tad ko norime iš paauglių? Tai, kas anksčiau jiems atrodydavo žiauru, dabar tampa matyta ir vos ne įprasta“, – teigė V.Užaitė.

Vienas apsiginti negali

Anot „Vaikų linijos“ psichologės, iniciatyvos „Savaitė be patyčių“ koordinatorės Marinos Mažionienės, patyčias patiriančiam vaikui būtina suaugusiųjų pagalba. Pastebima, kad skriaudikų būna daugiau, jie būna stipresni, todėl vienam skriaudžiamam vaikui sunku tai sustabdyti.

„Vaikai jaučia gėdą, kaltės jausmą, išgyvena didelį bejėgiškumą, kad iš jų tyčiojamasi. Suaugusieji gali laiku pastebėti tokią jų emocinę būklę, atkreipti dėmesį į pokyčius“, – kalbėjo M.Mažionienė.

Psichologo P.Skruibio teigimu, labai svarbu išlaikyti bei stiprinti tėvų ir vaikų emocinį ryšį. Tai padeda spręsti visokius iškylančius sunkumus.

„Jei sunku rasti kalbą su vaiku, reikia prašyti specialistų pagalbos. Dažnai atsitinka taip, kad tėvai laukia iki paauglystės, kai problemos tampa labai aštrios ir būna per vėlu auklėti savo vaikus. Svarbiausia išlaikyti ryšį – domėtis vaiko gyvenimu, džiaugsmais ir nesėkmėmis“, – patarė „Jaunimo linijos“ vadovas.

Vida Tavorienė

Parašyk komentarą
    Skaityti komentarus (8)
    Komentuoti

    Jaunimas

    MRU (nuotr. Gamintojo)
    Išrinktasis MRU rektorius A. Monkevičius siūlys alternatyvas minimaliam stojimo balui 2015.04.08 22:26  Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymas nustatyti minimalų stojimo balą „prasilenkia su ES politika“ aukštojo mokslo srityje, sako išrinktasis Mykolo Romerio universiteto rektorius, buvęs švietimo ministras Algirdas Monkevičius. Jis žada siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) keisti šią nuostatą ...
    KTU forumas (nuotr. Organizatorių)
    KTU „Santakos slėnyje“ pradedamas naujas mokslo ir verslo bendros veiklos etapas 2015.04.02 19:45  Lietuvos Respublikos Prezidentūrai koordinuojant, Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonės ir asociacijos dalyvaujant ministerijų bei mokslo įstaigų atstovams KTU „Santakos“ slėnyje pradėjo pirmąjį verslui ir mokslui skirtą sėkmingų patirčių ir naujų galimybių pristatymo renginių ciklą penkiuose šalyje ...
    Šiuo metu Jamal gyvena Sicilijos mieste Katanijoje (nuotr. asm. archyvo)
    Pabėgėlio iš Afganistano istorija: didžiausia vaikystės svajonė – nebegirdėti sprogstančių bombų garsų 2015.04.01 16:19 „Mamyte, aš bijau sprogstančių bombų garsų. Gal mes galėtumėm gyventi ten, kur saugiau?“ Tokį klausimą ketverių metų Jamal uždavė savo mamai. Šeima nusprendė palikti Afganistaną ir persikelti į Iraną. Tai buvo 1985 m. Šiandien Jamal gyvena Sicilijoje, Italijoje. Kelias valandas trukusio interviu pabaigoje aš jo ...
    Jolita Kiznytė ir Marcosas Welkeris (nuotr. Organizatorių)
    KTU studentės projektas – konkurso „Ericsson Innovation Awards 2015“ finale 2015.03.31 19:38  Drąsa išbandyti KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto pasiūlytą naujovę, atkaklus darbas ir kryptingas tikslo siekimas. Šios Jolitos Kiznytės savybės sparčiu žingsniu ją veda svajonių įgyvendinimo link. KTU studentės ir jos partnerio Marcoso Welkerio sukurto savęs tobulinimo platformos „Blendlee“ idėja – jau ...
    Skiepai (nuotr. SCANPIX)
    Persigalvojo: tėvų, pasisakančių prieš vakcinas, mažėja (1) 2015.03.31 18:14  LRT Televizijos laida„Teisė žinoti“, LRT.lt Nors visuomenėje vis dar gajūs mitai dėl skiepų žalos organizmui, antivakcininis judėjimas veikia garsiai, prieš vakcinas nusistačiusių tėvų mažėja. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba šeimos gydytojas Gediminas Urbonas. Savo ruožtu pediatras, profr. dr. ...

    Naujausios TV3 Žinios

    Tikkurila namai


    Studijuok 2016
    Oras Lietuvos žemėlapyje
    Pirmadienis, 2016 m. gegužės 30 d.
    Alytus
    +16
    2.2 m/s
    Kaunas
    +16
    2.2 m/s
    Vilnius
    +16
    2.2 m/s
    Panevėžys
    +16
    2.2 m/s
    Klaipėda
    +16
    2.2 m/s
    Šiauliai
    +16
    2.2 m/s
    Utena
    +16
    2.2 m/s

    Vilnius

    weather value Partly cloudy
    +16
    weather value Partly cloudy
    Toks jausmas lyg būtų +16

    Valiutų skaičiuoklė

    EUR

    USD

    GBP

    PLN

    Remejas1-apacia
    Oras Lietuvos žemėlapyje
    Pirmadienis, 2016 m. gegužės 30 d.
    Alytus
    +16
    2.2 m/s
    Kaunas
    +16
    2.2 m/s
    Vilnius
    +16
    2.2 m/s
    Panevėžys
    +16
    2.2 m/s
    Klaipėda
    +16
    2.2 m/s
    Šiauliai
    +16
    2.2 m/s
    Utena
    +16
    2.2 m/s

    Vilnius

    weather value Partly cloudy
    +16
    weather value Partly cloudy
    Toks jausmas lyg būtų +16
    Į viršų