Elektroninės knygos žavi pranašumais, bet Lietuvoje dar stokoja populiarumo
Įprastai miestiečiai keliaudami viešuoju transportu laiką užmuša skaitydami. Ar įsivaizduojate situaciją, kad vietoj populiaraus nedidelio formato romano keleiviai išsitrauktų vieną iš „Brolių Karamazovų“ tomų? Šiais laikais tai įmanoma turint elektroninių knygų skaitytuvą.
Pasaulyje tokie skaitytuvai sparčiai populiarėja ne veltui – jie turi nemažai pranašumų. Popierinėje knygoje niekada nepasididinsi ir nepakeisi šrifto, nepasiryškinsi raidžių, juo labiau nepasikeisi kalbos ir negalėsi pasiklausyti muzikos. O ką jau kalbėti apie patogumą: į elektroninį skaitytuvą galima susidėti ne vieną knygą, o jis vis tiek rankinėje užims mažiau vietos nei bet kuri kita knyga. Vis dėlto Lietuvoje elektroniniai skaitytuvai ir knygos kol kas nėra populiarūs.
Apskambinome visas mums žinomas elektronikos prekėmis prekiaujančias parduotuves ir klausėme, ar pas juos būtų galimą įsigyti prietaisą elektroninėms knygoms skaityti, tačiau visų atsakymai buvo neigiami. Elektroninius skaitytuvus pardavinėja tik keletas lietuviškų internetinių parduotuvių ir komunikacijų centras „Penki kontinentai“. Jų kaina svyruoja nuo 729 iki 1169 litų.
Be abejonės, skaitytuvų galima nusipirkti užsienio internetinėse parduotuvėse: Amazon.com ir eBay jų pilna. Čia jų kainos prasideda nuo 139 JAV dolerių (373,9 Lt). Gerai paieškojus dėvėtą skaitytuvą galima rasti ir lietuviškuose skelbimų portaluose, tik čia dažnai kaina būna didesnė – pardavėjai nori atsiimti ne tik skaitytuvo vertę, bet ir išleistus pinigus už jo parsisiuntimą iš užsienio.
Neįmanoma suskaičiuoti kiek Lietuvoje yra elektroninių skaitytuvų, mat žmonės juos lengvai gali parsisiųsdinti iš svetur, tačiau elektroninėmis knygomis galime pasidžiaugti. Lietuvių autorių, įžengusių į elektroninė erdvę, skaičius jau dviženklis.
Deja, kol kas Lietuvoje elektronines knygas skaito tik elektroninių skaitytuvų savininkai. Šalies bibliotekos apie panašių įrenginių įsigijimą kol kas nesvarsto. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys teigia, kad šiemet visoms Lietuvos bibliotekoms, kurių yra 1370, tebuvo skirti 2 mln. litų knygoms įsigyti. „Puikiai suprantate, kad už tokią sumą įmanoma vos kelias knygas įsigyti, o ką kalbėti apie CD, DVD, juo labiau – elektroninius skaitytuvus“, – sako jis.
Paklaustas, ką bibliotekininkai apskritai mano apie elektronines knygas, pašnekovas sako, kad priešingai nei daugelio pasaulio bibliotekų atstovai lietuviai taip smarkia neburnoja prieš naująsias technologijas, mat jos pas mus skaitytojų iš bibliotekų kol kas neišvaiko. „Kai visi skundžiasi skaitytojų sumažėjimu, pas mus pernai jų net padaugėjo. Aišku, įtakos galbūt turėjo tai, kad nacionalinė biblioteka remontuojama, o Vilniaus miestas neturi centrinės bibliotekos“, – teigia jis.
Vis dėlto, anot P.Zurlio, kol kas popieriniai knygų variantai bibliotekininkams yra priimtinesni: „Popierinės knygos ilgiau išlieka, jų ir poreikis didžiausias, nes nereikia turėti papildomos įrangos norint perskaityti“.
Tačiau pašnekovas nemano, kad Lietuvai iki elektroninių knygų bibliotekose dar labai toli. „Pagalvokite, kas prieš kokiu penkerius metus įsivaizdavo kompiuterizuotas bibliotekas. Turbūt niekas. O štai, atėjo Europos projektas su finansavimu ir per trejus ar penkerius metus baigiame visose bibliotekose įrengti kompiuterius su sparčiuoju internetu“, – dėsto pašnekovas. Jo teigimu, panašus scenarijus gali bibliotekas suglaudinti ir su elektroninėmis knygomis. „Tačiau kad Lietuva pati galėtų tokį projektą savo lėšomis įgyvendinti – netikiu“, – priduria P.Zurlys.
