Genadijus SKRIPKA
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sudarė karstinio rajono sukarstėjimo intensyvumo žemėlapį. Jis apima Šiaurės Lietuvos karstinį rajoną - 849 kvadratinius kilometrus. Žemėlapyje pažymėta per 10 tūkstančių smegduobių.
Pavojingiausia yra tarp Biržų ir Pasvalio miestų - čia ypač daug smegduobių. Vien 2004 metais Biržų regioninio parko teritorijoje atsivėrė 52, o 2005-aisiais - dar 30 smegduobių. Pernai 14 metrų pločio ir 6,6 metro gylio duobė atsivėrė Daumėnų kaime, Kubilių šeimos kieme, o 1995-aisiais Pasvalyje buvo atsivėrusi net 21 metro gylio įgriuva. Tai vienos didžiausių smegduobių Lietuvoje. Daumėnų kaime geologai atlikę tyrimus nustatė, kad po namu - didžiulės tuštumos ir toje sodyboje gyventi pavojinga.
Viena didžiausių smegduobių pasaulyje buvo užfiksuota 1972 metais JAV, Alabamoje. Jos plotis buvo 140, o gylis - 50 metrų.
Šiemet dar didesnė duobė atsivėrė viename Gvatemalos sostinės rajone - jos gylis yra apie 150 metrų. Po žeme prasmego 20 gyvenamųjų namų. Vietiniai gyventojai sakė, kad beveik visą mėnesį toje vietoje, kur atsivėrė smegduobė, dirvožemis judėjo, girdėjosi prislopintas gaudesys. Miesto valdžia apie tai žinojo ir ruošėsi toje vietoje po žeme paleisti žvalgybon robotą, bet nespėjo.
Smegduobės susidaro tada, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį. Susidaro ertmė, į kurią vėliau ir sukrinta gruntas. Sovietmečiu namai buvo statomi be jokių specialių tyrimų, todėl kai kurios gyvenvietės pastatytos tiesiog ant smegduobių. Dabar statant Biržų ir Pasvalio rajonuose privaloma atlikti tyrimus, pagal kuriuos parenkami tinkami pamatai.
Mokslininkai sudarydami žemėlapį perspėjo, kad karstinių įgriuvų šiaurės Lietuvoje atsivers dar ne viena. Tai, kad klimatas šiltėja ir sutrumpėja įšalo laikas irgi prisideda prie įdubų atsiradimo.
Biržų rajone yra trys smegduobių draustiniai: Karajimiškio, Kirdonių - Tatulos ir Kirkilų, o kelios duobės - Geologų, Klevų, Lapės, Karvės, Velykų ir kitos - turi gamtos paminklų statusą. Apie Karajimiškio kaimo apylinkėse esančią Šventąją olą, kurioje dingsta upelis, rašyta XVIII amžiaus pabaigoje. Jau tada buvo žinoma, kad Biržų apylinkėse prasmenga žemė, sugriauna pastatus su gyvuliais ir nugarmina į požemį. Žmonės pasakoja, kad antis su užrištu ant kaklo skambalėliu požeminiais urvais iš vienos smegduobės ežerėlio nuplaukdavo į kitą. Kad taip galėdavo būti, paaiškėjo ištyrus giliausią Lietuvos urvą, esantį Pasvalyje. Narai speleologai Žalsvajame šaltinyje surado dvi sales, be to, paaiškėjo, kad urvas dvigubai gilesnis, nei manyta iki šiol - 16 metrų.
