Šią nuomonę redakcijai atsiuntėBalsas.lt skaitytojas. Gali atsiųsti ir tu!.
Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra kontroversiškas dalykas. Iš vienos pusės, į rinką pritraukiama naujovių, tobulinamas viešojo sektoriaus darbas, skatinamas verslo konkurencingumas.
Tačiau viešoji ir privačioji partnerystė (VPP) turi ir neigiamų aspektų. Pavyzdžiui, privataus kapitalo, kurio pagrindinis tikslas yra pelnas, pasirodymas viešajame sektoriuje gali iškreipti viešojo sektoriaus, kaip viešojo intereso realizavimo srities, esmę. Be to, viešasis sektorius VPP galimybes pasirenka dažnai priimdamas neracionalius ar neskaidrius sprendimus. Tai ir paskatino Mykolo Romerio universitete susiburti grupei „Collegium“, kad išsiaiškintų, kaip yra Lietuvoje.
Lietuvoje teikiant viešąsias paslaugas ir plėtojant viešąją infrastruktūrą viešasis ir privatusis sektoriai bendradarbiauja retai. Apie tai daugiau kalbama nei daroma. Iš esmės, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo galimybes lemia teisinės sąlygos. Nėra vieno specialaus viešojo ir privataus sektorių partnerystės įstatymo Lietuvoje.
Šiuo metu egzistuojanti teisinė bazė sudaro sąlygas taikyti šias partnerystės formas: koncesiją (pagal Koncesijų įstatymą), valdžios ir privataus subjektų partnerystę (pagal Investicijų įstatymą), mišraus kapitalo įmonių steigimą (pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą).Taip pat viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę slopina visuomenės nepasitikėjimas įgyvendinant bendrus projektus, o tokį visuomenės požiūrį formuoja informacijos trūkumas apie tokius projektus ir jų naudą. Plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus galimybes trukdo ir žmonių konservatyvumas, neapibrėžta baimė ką nors daryti, keisti.
Taigi aišku, kad VPP įgyvendinime dalyvauja trys pagrindiniai dalyviai : valstybė arba savivaldybė (kaip institucijų sistema), verslas bei visuomenė ( kaip tiesioginiai VPP naudos gavėjai). Šie trys dalyviai yra labai svarbūs plėtojant VPP Lietuvoje.
Atsižvelgus į tai, „Collegium“ atliko SSGG analizę, kuri leido išsiaiškinti, kokias stiprybes, silpnybes, galimybes bei grėsmes turi VPP. Ir paaiškėjo, kad nors šiuo metu VPP turi daugiau silpnybių negu stiprybių, ateityje partnerystė turi daugiau galimybių negu grėsmių. Skatindami įrodyti, jog VPP yra potenciali galimybė dalį viešųjų paslaugų perduoti į privačiojo sektoriaus rankas, tyrimo metu „Collegium“ atskleidė du pagrindinius aspektus:
1. Kaip stiprybės sustiprins galimybes. Tobulinamas viešojo sektoriaus darbas ne tik gerina piliečių pasitikėjimą valdžia, tačiau ir parodo, kad viešasis sektorius nėra statiškas, o kaip tik pilnas idėjų ir noro bendradarbiauti su daugeliu organizacijų. 1996 metų rugsėjo 10 dieną priimto Koncesijų įstatymo dėka jau dabar yra keletas sėkmingų VPP projektų pavyzdžių. Plėtojant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą valstybė užtikrintų geresnį paslaugų teikimą gyventojams.
Svarbiausia tai, jog VPP palaiko valstybė, kadangi tinkamai vykdomi projektai taupo valstybės lėšas valstybės funkcijų vykdymui, o tinkamai parengta VPP projektų infrastruktūra leis Lietuvai išlaikyti aukštą ekonomikos augimo tempą ir prisidės prie šalies tarptautinio konkurencingumo didinimo. Pasinaudojus esama valstybės parama verslo sektoriui, bei poreikiu vykdyti projektus, rinkoje ne tik atsiras daug naujovių, tačiau susidarys ilgalaikės inves ticijų galimybės, bei prognozuojamas naujų darbo vietų skaičiaus augimas. Tai turės įtakos ir teigiamam visuomenės požiūriui. Besikeičiant visuomenės požiūriui, atsiras didesnis palaikymas iš piliečių pusės, o tai suartins valdžią su žmogumi ir padės efektyviau spręsti visuomenės problemas.
2. Kaip stiprybės gali padėti išvengti grėsmių. Valstybės palaikymas, bei esami sėkmingi pavyzdžiai padės išvengti ateities projektų neskaidrumo ar viešojo intereso esmės iškreipimo, o nustatyta administracinė sistema padės išvengti galimo VPP sutarčių vykdymo kontrolės nepakankamumo. Esamas konkurencingumas tarp verslo įmonių dėl VPP projektų turėtų apsaugoti privatųjį sektorių nuo piktnaudžiavimo gautomis lėšomis, kadangi bet kuriuo momentu projektas gali būti perduodamas vykdyti kitai įmonei ar įstaigai. Taip pat konkurencingumas užtikrina vartotojui prekės kokybę.
Esant palankiam požiūriui į jau sėkmingai įvykusius VPP projektus, smulkios nesėkmės neturėtų sumenkinti tokio požiūrio ir ateityje. Didėjant visuomenės lūkesčiams, turėtų didėti ir paslaugų pasiūla, o tuo pačiu didėtų ir visuomenės pasitenkinimas. Taip pat tai turėtų skatinti didesnį ir lengvesnį paslaugų prieinamumą bei visapusišką poreikių patenkinimą.
Partnerystės principas leidžia tiek privačiam, tiek viešajam sektoriams sujungti savo unikalias kompetencijas, išteklius ir galimybes į kryptingą ir subalansuotą bendruomenės problemų paiešką ir sprendimą. Todėl Lietuva ir turi vystyti VPP kuo labiau. Jau sukurti projektų koordinavimo, priežiūros, efektyvumo ir veiksmingumo vertinimo mechanizmai, bet ar tai galų gale padės sektorių bendradarbiavimui virsti gerąja praktika, ar šioje srityje Lietuva ir toliau bus mažai pažengus, parodys tik laikas.
