REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors daugeliui žmonių muziejai siejasi su nuoboduliu, skaičiuojama, kad per metus JAV muziejuose apsilanko per 850 mln. žmonių.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip skelbia „National Public Radio“, muziejai pritraukia turistus, kelia mokslo prestižą ir rūpinasi edukacija bei pramogomis.

REKLAMA

„Ėjimą į muziejų žmonės dažnai lygina su malonia pramoga. Žmonės negalvoja, kad muziejai yra šalies edukacinės infrastruktūros svarbiausioji dalelė“, – pastebi Fordas Bellas, Amerikos muziejų asociacijos vadovas.

Jo nuomone, muziejai, kurių visose JAV yra per 17,5 tūkst., yra visuomenės dalis. F. Bellas pabrėžia, kad muziejų įtaka edukacijai ir mokslui šiandien nėra pakankamai suprantama ir akcentuojama, todėl didžiajai visuomenės daliai muziejai iki šių dienų siejasi su nuoboduliu.

REKLAMA
REKLAMA

Nepaisant nuobodulio fakto, per metus JAV muziejuose apsilanko per 850 mln. žmonių. Kodėl? Metropolitano meno muziejaus (Niujorkas, JAV) vadovas Philippe`as de Montebello atsako paprastai: „Muziejus yra žmonijos atmintis“.

Žmonės jau nuo seno rinko ir saugojo istoriją bei praeitį menančius dalykus. Dar senovės Graikijoje graikai pastatė šventyklą mūzoms („muziejus“ – mūzų šventykla) – deivėms, globojančioms menus ir mokslus. Graikai šventoves pripildė skulptūromis ir ten įkurdino mokslininkus.

F. Bellas teigia, kad Amerikoje muziejų istorija rutuliojosi kiek kitaip nei Europoje.

„JAV buvo naujas žemynas – čia nuolat kas nors buvo tiriama ir atrandama. Ir tai padėjo suprasti, kad aplink gyvena be galo įvairios gyvybės formos“, – sako F. Bellas ir pamini Charleso Willsono Peale`o Keistenybių kambarėlį Filadelfijoje, kuris veikė kaip muziejus ir buvo įkurtas iš noro suarchyvuoti naujojo pasaulio atradimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, pirmieji įsteigti muziejai, kaip sako istorikas Stephenas Asma, buvo kiek keistoki ir be šiuolaikiniams muziejams būdingos tvarkos, eksponatų sąrašo su aprašais. Vėliau pradėti samdyti mokslininkai, kurie muziejuose eksperimentuodavo ir tyrinėdavo.

Mineapolio gamtos istorijos muziejaus, kuriame kažkada dirbo ir F. Bellas, kuratoriai retkarčiais paruošdavo muziejaus keistenybių ekspozicijas – jie ištraukdavo dvigalvių veršiukų ir aštuonkojų varlių iškamšas.

„Žmones duris sulaužydavo, kad tik pamatytų keistuosius eksponatus. Paroda buvo be galo populiari“, – mena F. Bellas.

REKLAMA

Šiais laikais skirtumas toks, kad tuos eksponatus mėginama panaudoti edukacijai: muziejai keistenybes mato kaip galimybę pakalbėti apie mokslą – genetiškai nulemtas anomalijas ir trūkumus.

Ilgainiui vis daugiau dėmesio muziejai pradėjo skirti eksponavimo formai.

Besivystančios technologijos yra naudingos muziejams, tačiau kaip ir daugelis dalykų, reikalingų muziejams, jos priklauso

nuo turimų finansų.

Šiais laikais muziejai nemažai investuoja į muziejaus pastatą (kuris gali įgauti neįtikėtiną formą, pavyzdžiui, būti milžiniškos stiklinės gitaros formos ir pan. Kartais ant tokių įmantrios architektūros muziejų sienų sudėtinga pakabinti meno kūrinius) ir kolekcijas. Taip pat muziejai šiais laikais neįsivaizduojami be išskirtinės ir patrauklios interneto svetainės – virtualusis muziejus labai dažnai atveda žmones į tikrą muziejų.

Specialistai pripažįsta, kad šiuolaikiniai JAV muziejai turi įveikti nemažai iššūkių.

Pagal „National Public Radio“ parengė Monika Kutkaitytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų