Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais Lietuvoje net 31 kelio ruožą paskelbė juodosiomis dėmėmis.
„Juodųjų dėmių žemėlapis yra sudaromas kasmet, pirmame metų ketvirtyje. Juodąja dėme vadinamas kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas ir rodikliai yra pasiekę arba viršiję ribines reikšmes“, – tv3.lt teigė Automobilių kelių direkcijos tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė.
Direkcijos duomenimis, daugiausia eismo įvykių per pastaruosius ketverius metus įvyko magistraliniame kelyje A1. Šis kelias jungia Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Jame nustatytos 5 juodosios dėmės.
Eismo įvykiu gausu ir magistraliniame kelyje A9. Nuo 2016–2019 metų jame įvykio 21 eismo įvykis ir yra nustatytos 3 juodosios dėmės.
9 eismo įvykiai užfiksuoti kelyje Vilnius–Utena (A14). Jame nustatytos dvi juodosios dėmės.
Po 8 eismo įvykius per pastaruosius ketverius metus įvyko magistraliniame kelyje A10, kuris jungia Panevėžį, Pasvalį ir Latvijos sieną, ir magistraliniame kelyje Latvijos siena–Šiauliai–Tauragė–Rusijos siena (A12). Kelyje A10 nustatytos 2 juodosios dėmės, o A12 – viena.
„Valstybinės reikšmės kelio ruožas yra laikomas avaringu, jei per 4 metų laikotarpį, ne ilgesniame kaip 500 m kelio ruože, įvykusių įskaitinių (kuriuose žūsta arba sužeidžiami žmonės) eismo įvykių faktinis skaičius yra ne mažesnis kaip 4“, – pasakojo komunikacijos vadovė.
Tačiau magistraliniams keliams eismo įvykiu kiekiu nenusileidžia ir Lietuvos rajoniniai keliai. Kelyje Garliava–Pažėrai–Veiveriai (1933) nuo 2016–2019 metų įvyko 10 eismo įvykiai ir jame nustatyta 1 juodoji dėmė.
Juodosios dėmės atsiranda dėl įvairių priežasčių
Automobilių kelių direkcijos komunikacijos vadovė pasakoja, kad keliuose juodosios dėmės nustatomos dėl įvairių priežasčių ir įvairiose vietose.
„Juodosios dėmės dažniausiai atsiranda riboto matomumo vieno lygio sankryžose, autobusų stotelių prieigose, nepakankamo matomumo kelio ruožuose su mažo spindulio vertikaliosiomis ir horizontaliosiomis kreivėmis.
Kelio ruožuose, kuriuose arti važiuojamosios dalies auga medžiai, į kelią dažnai išeina laukiniai gyvūnai ir kituose kelio ruožuose, kuriuose dėl tam tikrų kelio ar jo aplinkos elementų yra didesnė rizika pakliūti į eismo įvykį“, – tv3.lt teigė A. Ramoškaitė
Nustačius juodąsias dėmes kelių direkcija pradeda tyrimą, siekiant suprasti juodosiose dėmėse įvykusių eismo įvykių priežastis.
„Reikia nustatyti eismo įvykių dėsningumus, lemiančius juodųjų dėmių atsiradimą bei pasiūlyti eismo įvykių prevencijai skirtas inžinerines eismo saugumo priemones.
Kasmet tiriamos naujai susiformavusios juodosios dėmės arba senos juodosios dėmės, kuriose vis dar vyksta nauji eismo įvykiai. Juodosios dėmės, kurių atsiradimą lėmė neblaivūs asmenys ar neturintis teisės vairuoti vairuotojai nėra tiriamos“, – teigė komunikacijos vadovė.
Nustačius dėmę taikomos prevencinės priemonės
Atliekant tyrimą atsižvelgiama į juodųjų dėmių aplinką. Ištyrus reikiamus aspektus imamasi prevencinių priemonių.
„Tyrimo metu atsižvelgiama į kelio techninius parametrus, vyraujančius eismo įvykių tipus, paros ir metų laiką. Atidžiai ištyrinėjus šias pavojingas vietas, pagal prioritetą jose diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės, pritaikytos kiekvienam konkrečiam atvejui.
Pavyzdžiui, sankryžose susidariusiose juodosiose dėmė įrengiamos žiedinės sankryžos, iškiliosios salelės, kairiojo posūkio juostos, apšvietimas, kelio ruože – pėsčiųjų ir dviračių takai, ruožų apšvietimas, „miesto vartai“, iškilios salelės“, – tv3.lt teigė A. Ramoškaitė.
Juodosios dėmės nustatomos ir tose vietose, kur sudėtinga projektuoti tokio lygio prevencines priemones, todėl darbai gali užtrukti.
„Pasitaiko atvejų, kada priemonių įgyvendinti galimybių nėra. Tada įrengiamos greito poveikio priemonės: kelio ženklai, apsauginiai kelio atitvarai, keičiamas kelio dangos ženklinimas, frezuojamos saugos salelės, įrengiamos įvairios inžinerinės greičio mažinimo priemonės, greičio matuokliai“, – pasakojo vadovė.
Šiais metais nuo sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. jau įvyko 1971 eismo įvykis, kurių metu buvo 2303 žmonės, o žuvo – 96.
