Naujienų portalui tv3.lt žodžio kišenėje neieškantis Mantas papasakojo, su kokiais didžiausiais iššūkiais tenka susidurti dirbant televizijoje, kuo tai skiriasi nuo kitų jo projektų, bei užsiminė, ko teko atsisakyti dėl to, jog yra labai azartiškas.
Šio sezono „galvOK“ laidos išskirtinumu tapo tai, jog dabar žiūrovai viską stebi ne tik iš savo namų, prie televizoriaus ekranų, bet ir auditorijoje – tuo metu, kai vyksta filmavimas.
Mantas pasakojo, kad tai padidino ne tik įtampą, bet ir norą nugalėti – galiausiai, nesinori nuvilti susirinkusių žmonių. „Jauti, kad tie žmonės, kurie atėjo, nenori išeiti tuščiomis (juokiasi). Tai ypatingai pasijaučia tada, kai pasirenki ne tą atsakymą, kurio jie tikėjosi. Jei dauguma galvoja vieną atsakymą, o tu pasirenki priešingą, vėliau jauti į savo nugarą atodūsius. Reikia su tuo susitaikyti, bet juk žmonėms nesinori nusivilti! Pagal tai matosi ir kiek žmonių po laidos ateina su manimi fotografuotis – po pergalės jų eina tikrai daugiau“, – juokėsi M. Katleris.
Humoristas pasakojo, kad darbas internete ir televizijoje tikrai yra skiriasi, vis dėlto malonu, kad save gali realizuoti visur: „Internete viskas paprasčiau – ten tave susiranda tie žmonės, kurie nori tave matyti. Televizijos žiūrovas yra labiau nuolatinis, o kadangi Lietuvoje tų kanalų ne tiek ir daug, žmonės renkasi. Internetas – smagus dalykas, bet manau, kad televizijoje save išbandyti taip pat reikia.“
Jis pastebėjo, kad neretai vyresni žmonės jį atpažįsta būtent iš laidos „galvOK“. „Mums, jauniems žmonėms, kartais atrodo, kad televizija yra nebereikalingas dalykas, neva, užtenka ir interneto. Bet pavyzdžiui, Kaune, kai važiuoju taksi, yra buvę, kad taksistas sako: „Kur tu man matytas?“ Ir aš žinau, kad ne iš podkasto, ne iš standupų. Tada pasakau, kad esu „galvOK“ laidoje. „Ai va, su Mikutavičiumi!“ – atsakė jis. Vadinasi, žmonės vis tiek žiūri tą televiziją – negali sakyti, kad ji nereikalinga“, – sakė M. Katleris.
Tiesa, nors tai ir ne pirmas Manto darbas televizijoje, ši laida, anot jo, išsiskiria savo jaukumu, mat čia tikrinamos ne žinios, o loginis mąstymas. „Gali čia ateiti pernelyg nežinodamas dalykų. Yra smagu – mažiau įtampos, tave kiti žmonės taip pat mažiau teisia. Čia niekas neklausinėja kažkokių sostinių, kurias tu turėjai mokėti 5-oje klasėje“, – sakė humoristas.
Vis dėlto filmuotis „galvOK“ visuomet labai smagu, ypatingai – dėl kolegų: „Vienintelė įtampa yra gal tik žiūrovai – norisi jiems laimėti pinigų. O šiaip, tiek Marijus, tiek Andrius [laidos vedėjas Andrius Žiurauskas, – red. past.] yra vedėjai, kurie padaro, kad pačiame filmavime būtų labai smagu. Mes patys susikuriame smagią aurą, ir aš tikiuosi, kad visa tai persiduoda ir žiūrovams. Prieš filmavimus pilvo man tikrai nesuka – į juos einu su mielu noru.“
Mantas pasakojo, kad ir pats yra labai azartiškas, o pergalė jam – be galo svarbi. „Aš dėl to baigiau žaisti žaidimus online, nes negaliu pralaimėti prieš žmogų. Kompiuteriui nusileisti galiu, o žmogus gali po to prikaišioti. Tikrai esu azartiškas, tad žaidime visuomet norisi, kad Markai nepasisektų. Jis – fainas žmogus, viskas gerai, bet man vis tiek norisi, kad jam nepasisektų. Tai tikrai išlenda“, – juokėsi jis.
Tiesa, M. Katleris turi ir kiek kitokį, ekstremalesnį hobį – humoristas mėgaujasi pasivažinėjimu motoroleriu, o vaizdais iš kelionių pasidalija ir socialiniuose tinkluose. „Galbūt tai ir būtų galima pavadinti hobiu, nes motoroleriu važinėju ne tik tada, kai man reikia kažkur patekti. Iš tiesų, aš labai tingiu vaikščioti ir judėti. Važiuojant dviračiu man vaizdai keičiasi per lėtai, tad motoroleris yra ta priemonė, kuri man tinka tobulai“, – sakė jis.
Ir nors į kai kurias keliones kartu jis pasikviečia ir bičiulių, o taip pat egzistuoja ir tokie susibūrimai, kaip „Vespų“ klubas, paprastai jam smagiausia važinėtis be kompanijos.
„Man patinka važiuoti vienam – esu vienišas vilkas. Kaip per „Walking Dead“ serialą, kur vienas veikėjas turi motociklą – aš irgi noriu save taip įsivaizduoti. Važiuoju ten, kur noriu. Tiesa, su draugu Mantu Bartuševičiumi esu važiavęs ir aplink Lietuvą. Į tokį ilgą žygį kompaniono tikrai norisi, bet vienai dienai išvažiuoti galima ir vienam. Neseniai, pavyzdžiui, buvau išvykęs iki Baltarusijos sienos. Man patinka viena ausim paklausyti muzikos, pažiūrėti, kaip žmonės gyvena už Vilniaus“, – pasakojo Mantas.
Žinoma, toks hobis neapsieina ir be ekstremalesnių situacijų – kartą tuo įsitikinti teko ir pačiam M. Katleriui. „Buvo viena situacija, bet viskas įvyko labai greitai, tad tuo metu nė nespėjau išsigąsti. Mašina pravažiavo taip arti, kad net kliudė veidrodėlį. Mūsų abiejų greitis buvo apie 80 km/h, jo gal kiek didesnis. Tačiau tai, kad galėjo kažkas atsitikti, supratau tik sustojęs. Bet visa ta situacija atrodė taip, lyg stebėčiau viską iš šono, o ne kad tai įvyko man“, – pokalbį baigė Mantas.