Septynerius metus su vyru gyvenanti Inga Stumbrienė apie šeimos krizes ne ką tegali pasakyti, nes tokių dar nebuvo. Ir kasdieninių rūpesčių, įsukančių moterį lyg voverę rate, Inga rutina nevadina. Tik džiaugsmais.
Taigi,šis pokalbis toli gražu ne su nusivylusia namų šeimininke...
Jūsų sūnui Gabrieliui ne už kalnų dveji, o jūs vis dažniau matoma viešumoje. Gal tai ženklas, kad greitu laiku mamos rūpesčius pradėsite derinti su darbu?
Į darbą tikrai dar nežadu grįžti, nes vaikai pakankamai maži ir nesavarankiški. Jiems reikia mamos. Tegu dar paauga, o tada... Ketinu ir mokslus užbaigti, nes doktorantūros studijos taip ir liko nepradėtos, atsisakiau jų, sužinojusi, kad laukiuosi Gabrieliaus, ir karjeros siekti žadu. Kada tas bus, negaliu net sau atsakyti. Tada, kai pajusiu, kad mano vaikai tampa savarankiški ir patys savimi gali pasirūpinti...
Apie tris namų kampus
Suprantu, kad karjeros ir motinystės ant vienų svarstyklių net nededate...Niekada net ir neabejojot?
Tai net nelyginami dalykai. Mano supratimu, moteris – visų pirma turi būti motina, kurstyti namų židinį, rūpintis vaikais... Būti ta užuovėja, kuri priglaudžia, paguodžia ne tik vaikus, bet ir grįžusi vyrą. Juk ne veltui sakoma, kad moteris laiko tris namų kampus.
Tai tuos kampus jūs laikote?
Manau, kad aš.
Paklausiu dabar jau tiesmukiškai : ar tai reiškia, kad sugrįžus vyrui iš darbo, visada jo laukia karšta vakarienė?
Gal ir ne visada, bet pusę vakarų laukia. Aišku, kartais ir vyras mane palepina vakariene, o būna ir taip, kad vakare gaminame abu.
Inga Paksaitė – Stumbrienė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Ar mėgstate gaminti?
Nesu ta, kuri labai mėgsta gaminti, nes nesu ir ta, kuri labai mėgsta valgyti. Maisto gaminimas – privalomas dalykas ir tiek, nes vaikai ir vyras turi būti pavalgę.
Kokius darbus namuose su malonumu dirbate, o kokių nemėgstate?
Turime namų tvarkytoją, tai visus darbus, kurių aš nemėgstu – kambarių tvarkymą, dulkių šluostymą – ji ir padaro, o man belieka malonus darbas – vaikai.
Inga Paksaitė – Stumbrienė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Nuobodu nebūna...
Tikrai ne. Su vaikais esi užimta visas 24 valandas per parą. Aš esu laiminga, kad galiu jiems skirti tiek laiko, kiek reikia, kiek noriu. Ir nemanau, kad tai mažiau prasminga veikla nei bet koks kitas darbas. Kiek yra moterų, kurios nori, bet negali būti su savo mažais vaikais. Ir jos labai daug praranda, nes nemato, kaip vaikas keičiasi, tobulėja. Juk mažas vaikas keičiasi akyse...
O kita vertus, juk nesėdžiu ir tarp keturių sienų užsidariusi. Kai po savaitės darbų noriu atsigauti, palieku vaikus vyrui, apsilankau grožio salone, masažą pasidarau, po parduotuves pavaikštinėju... O jeigu dar kažką nusiperku, tai geros nuotaikos užtenka visai ateinančiai savaitei. Galiu su nauja energija vėl grįžti prie vaikų ir namų rūpesčių.
Apie vaikų auklėjimą
Ar esate griežta mama? Kaip vaikus auklėjate? Esate kada pliaukštelėjusi per užpakalį ar esate prieš bet kokias fizines bausmes?
Manau, kad esu griežta. Ar esu pliaukštelėjusi, nesakysiu, bet esu tos nuomonės, kad vaikai turi būti išauklėti, žinoti, kas galima, ko ne, kas yra pagarba, todėl ir neleidžiu, kad jie liptų ant galvos. Manau, kad vaikus reikia auklėti taip, kad ne gėda būtų jų parodyti.
O jus tėvai griežtai auklėjo?
Mama lygiai taip pat griežtai, kaip ir aš auklėju savo vaikus. Tėtis galbūt daugiau auklėjo pokalbiais - tardavosi su manimi, klausdavo, ką aš manau. Ir greičiausiai dėl to tas auklėjimas mane labiau veikė, labiau įstrigdavo į širdį. Kai ant vaiko šauki, jam viskas tarsi užsiblokuoja, o kai su vaiku kalbi lyg su suaugusiu, jis reaguoja kitaip ir priima kitaip.
Inga Paksaitė – Stumbrienė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Diržo pavyko išvengti?
Nepavyko, o kam gi pavyksta... Paauglystės metais, kaip ir visi paaugliai, buvau maištinga, nepriklausoma ir labai savarankiška. Dabar jau suprantu, kad tėvams gal ir nebuvo su manimi lengva, bet man pačiai tokie charakterio bruožai gyvenime padėjo ir tebepadeda.
Ar tiesa, kad dukterų ir tėvų ryšys ypatingas, taip pat ir sūnų su motinomis...
Kiek save pamenu, daugiau bendravau su tėčiu, bet apie savo dukrą to nepasakyčiau. Galbūt dėl to, kad ji dar vaikas. Aš irgi apie savo didelį ryšį su tėčiu galiu kalbėti tik nuo paauglystės metų.
Apie tobulėjimą
Dažnai moterys būdamos namuose pradeda jausti, kad nustoja tobulėti ir darosi net pačios sau nebeįdomios, užsisukusios tame rate. Nebūna tokių minčių?
Jeigu nenorėsi atitrūkti, tai ir neatitrūksi. Stengiuosi, kad taip nebūtų. Skaitau spaudą, internetą, žiūriu žinias...Aišku, galimybių mažiau. Nebeatsimenu, kada iki galo būčiau perskaičiusi kokį žurnalą. Atsiverčiu, žvilgteliu minutėlę ir vėl turiu dėti į šoną. Mamos pareigos ilgam atitrūkti neleidžia. Bet išeiname su vyru į žmones, bendraujame. Bendravimas taip pat daug duoda, gal netgi daugiausiai šiuo metu.
Knygai laiko atrandate?
Atvirai, pasakius skaityti nelabai mėgstu, net neatsimenu kada paskutinį kartą buvau knygą į rankas paėmusi. Knygos manęs netraukia, matyt, dėl to, kad esu realistė ir pragmatiško mąstymo.
O kine, teatre lankotės?
Į kiną vaikštome dažnai. Kiną mano vyras mėgsta. Gera komedija ar veiksmo filmas jam - puikus atsipalaidavimo būdas po darbų. Į teatrą kur kas rečiau nueiname. Turime draugus, kurie labai mėgsta teatrą, jie nuolat mus kviečia. Nesižaviu teatru, bet kartą ar du į metus apsilankome su draugais.
Apie keliones
Koks jums mieliausias laisvalaikis?
Kelionės visa šeima su vaikais. Štai ir dabar spalio mėnesį skrisime pailsėti į Turkiją.
Ir mažylis keliaus kartu?
Ir nebe pirmą kartą. Esame jau buvę Turkijoje, Paryžiuje, Prancūziją su juo išvažinėjome. Aišku, su vaikais patogiausia ramus šiltas kurortas, didelis viešbutis su visom pramogom ir malonumais. Svarbu, kad viskas būtų ranka pasiekiama, dar šiltas oras...
Daug laiko reikia susiruošti su vaikais į kelionę?
Anksčiau reikėdavo daug. Juk reikia vaistus supirkti, rūbelius. Prieš savaitę pradėdavau krauti lagaminus. O dabar – pasižiūrėjau, kad po vasaros rūbelių vaikai turi, pirkti nereikės, vaistinėlė irgi surinkta. Taigi, nebesijaudinu ir žinau, kad susiruošiu gana greitai.
Apie stilių
Inga Paksaitė – Stumbrienė (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Visada atkreipiate visų dėmesį savo išvaizda, iki smulkmenų apgalvotu stiliumi? Ar ir kelionei taip atsakingai ruošiatės?
Esu moteris, todėl stengiuosi gražiai atrodyti tiek čia, Lietuvoje, tiek svetimoje šalyje.
Kokių drabužių jums dažniausia prireikia kelionėje?
Sportinio kostiumo mano lagamine tikrai nerasite. Vos ne kiekvienam vakarui vežuosi skirtingą vakarinę suknelę, aukštakulnius. O ir dienai daugybę visokių suknelių, palaidinių.
Išduokite paslaptį - mamos ar vaikų lagaminai didesni?
Vaikai jau mane lenkia, nes dukra lygiai su manimi kraunasi sukneles. O kur dar žaislai, knygelės... Jaučiu, kad dukra jau mane greitai nurungs kaip moterį. Maža panelė, kitaip nepavadinsi. Jau staiposi prieš veidrodį, jau domisi suknelėmis ir batelių su kulniukais vis prašo. Tik vis dar neišprašo.... Už tai segtukų šukuosenom krūvos, juk reikia, ir negaliu atsakyti...
Jus dažnai lygina su Paris Hilton ir kitomis žymiomis moterimis? Ar iš tiesų bandote sekti kažkurios stiliaus ikonos pėdomis?
Turbūt vienas iš lietuviškųbruožų- lygintis ir lyginti su pasaulio įžymybėmis . Gal tas net ir nėra blogai, bet aš tikrai neturiu jokio stiliaus autoriteto, į ką lygiuočiausi ar bandyčiau mėgdžioti. Suknelė, su kuria buvau renginyje „Mados naktis 2011“, buvo sulyginta su Rihannos, ir man tai buvo didelis akibrokštas, nes ši moteris man nėra nei stiliaus pavyzdys, nei autoritetas, o ir mūsų suknelės visiškai skirtingos.
Na, o jei mane lygina su Paris Hilton, tai, mano supratimu, ne aš, o ji iš manęs turėtų pasimokyti. Apranga jos be priekaištų, atitinkanti asmenybę ir charakterį, bet bendras jos įvaizdis toli gražu ne be priekaištų, man jis apskritai nepriimtinas..
Apie moters grožį
Sakykite, Inga, kokia moteris Jums graži?
Labai plati sąvoka „grožis“. Ne krūtinės dydžiu, kojų ilgumu ar liekna talija matuojama ta sąvoka. Harmonija viduje ir išorėje turi būti. Gražiausia moteris tada, kai jos akys spindi. O jos spindi, kai moteris laiminga, mylinti, mylima.
Minėjote, kad spalį bus septyneri metai, kai su vyru esate susituokę. Jeigu tikėti psichologais, meilė po tiek metų turėtų būti jau pakeitusi savo pavidalą. Jau ir šeimos krizė turėjo ištikti. Ar jaučiate tuos pokyčius?
Meilė nenublėso, aš džiaugiuosi, kad turiu dėmesingą ir romantišką vyrą. Kaip sulaukdavau, taip ir tebesulaukiu iš jo malonių staigmenų. Aivaras nuolat pilnas idėjų, ką kartu nuveikti, kur nuvažiuoti. Tikrai esu laiminga ir kaip mama, ir kaip žmona, ir kaip moteris...
