„Aš ir toliau laikausi tos pačios nuomonės, kad Lietuvai, kurioje tikrai yra žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių: kaimyninių ir tolimesnių, nėra kažkokia nepakeliama problema perkelti 150 žmonių, kurie, jeigu norėtų čia gyventi ir integruotis, manau, kad puikiausiai čia galėtų gyventi ir integruotis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Mes dabar bandome rasti kažkokią priešpriešą šito klausimo sprendime, tikrai išspręsime šitą klausimą geriausiu Lietuvos piliečiams būdu“, – pridūrė ji.
Kiek anksčiau už migrantų priėmimą pasisakė Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tuo metu šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad renkantis iš dviejų galimybių „prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“.
Vis tik premjerė pabrėžė, kad migrantų perkėlimo klausimo išskyrimas iš visos reformos jai atrodo per daug supaprastintas.
„Tame pakte yra daugybė mums labai labai svarbių dalykų“, – sakė I. ŠImonytė.
Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino migracijos reformą, pagal kurią, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 migrantus arba sumokėti 3,16 mln.
Šį ES migracijos paketą dar turės patvirtinti ES taryba.
Jį priėmus, atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms būtų privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau teigė, kad sprendimą dėl Lietuvos veiksmų turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.
O po to visiems po 5m. dalins pilietybes ir pedopartijos brošiūrėlę, kad žinotų už kuriuos geradarius reikia balsuoti ?
