• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
44
Eifelio bokštas apšviestas Prancūzijos vėliavos spalvomis (nuotr. SCANPIX)

Po tragiškų lapkričio 13-osios įvykių Paryžiuje prabilo „Bataclan“ koncertų salėje teroristų nužudytos Helene Muyal vyras Antoine'as Leirisas. Graudžiame laiške, kurį jis paviešino savo socialinio tinklo paskyroje, vyras kreipiasi į teroristus, kurie jo 17-os mėnesių sūnų paliko be mamos. Laiške vyras nelieja tulžies, negrąsina teroristams, nesmerkia jų. Priešingai – jis sako, kad sūnus užaugęs jiems nejaus neapykantos. Nes jis su savo sūnumi yra „stipresni, nei viso pasaulio kariuomenės“.

44

Po tragiškų lapkričio 13-osios įvykių Paryžiuje prabilo „Bataclan“ koncertų salėje teroristų nužudytos Helene Muyal vyras Antoine'as Leirisas. Graudžiame laiške, kurį jis paviešino savo socialinio tinklo paskyroje, vyras kreipiasi į teroristus, kurie jo 17-os mėnesių sūnų paliko be mamos. Laiške vyras nelieja tulžies, negrąsina teroristams, nesmerkia jų. Priešingai – jis sako, kad sūnus užaugęs jiems nejaus neapykantos. Nes jis su savo sūnumi yra „stipresni, nei viso pasaulio kariuomenės“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laišku feisbuko vartotojai pasidalino jau beveik 200 tūkst. kartų. Štai, ką jis tarė teroristams: 

REKLAMA

„Penktadienio vakarą atėmėte gyvybę ypatingam žmogui, mano gyvenimo meilei, mano sūnaus motinai, bet mano neapykantos nesulauksite. Nežinau, kas esate ir nenoriu žinoti, esate mirusios sielos. Jei šis Dievas, kurį aklai tikite sukūrė mus pagal savo atvaizdą, kiekviena kulka mano žmonos kūne bus žaizda jo širdyje.

Neteiksiu jums dovanos mano neapykantos pavidalu. Tikriausiai to norėtumėte, bet atsakymas į neapykantą pykčiu taip pat reikš neapykantą, kuri iš jūsų padarė tuos, kuriais esate. Norite, kad bijočiau, kad į savo tautiečius žiūrėčiau įtariai, kad paaukosiu savo laisvę dėl saugumo. Jūs pralaimėjote. Tas pats žaidėjas žaidžia toliau.

REKLAMA
REKLAMA

Mačiau ją šį rytą. Pagaliau, po daugelio laukimo dienų ir naktų. Ji buvo tokia pat graži, kokia buvo išeinant penktadienio vakarą, tokia pat graži, kai ją beprotiškai įsimylėjau daugiau kaip prieš 12 metų. Žinoma, esu giliame sielvarte, pripažįstu jūsų mažą pergalę, bet kančia truks neilgai. Žinau, kad ji kiekvieną dieną bus su mumis ir kad vėl susitiksime meilės rojuje, į kurį jus negalėsite patekti.

Esame dviese, mano sūnus ir aš, bet esame stipresni nei visos pasaulio kariuomenės. Neturiu daugiau laiko, kurį galėčiau skirti jums, turiu eiti pas Melvilą, kuris atsikels po pietų miego. Jam beveik 17 mėnesių, jis suvalgys pavakarius, kaip ir kiekvieną dieną, o tada eisime žaisti, kaip ir kasdien ir visą savo gyvenimą šis mažas berniukas kels grėsmę jums, būdamas laimingas ir laisvas. Nes ne, neapykantos iš jo jūs taip pat nesulauksite“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų