žolelės

Pavasaris – puikus metas prisirinkti žolelių, kurios ne tik skanios ir puikiai tinka patiekalams pagardinti, bet ir naudingos sveikatai. Apie tai, kokių žolelių galima prisirinkti jau dabar papasakojo savo asmeninį tinklaraštį „Mano žolelės“ vedanti žolininkė Jolanta. Pasak Jolantos, bene visos žolelės turi naudingų organizmui medžiagų. Ji tikino, kad kiekviena iš jų yra tarsi skirtingų vitaminų bomba. „Visos jos geros imuninei sistemai.

Pavasaris – gamtos atgijimo metas. Šiuo laikotarpiu galima pajausti jėgų ir energijos stygių, tad žolelės, kurias galime rasti laukuose, pievose – tikras vitaminų šaltinis.  „Valgomi laukiniai augalai. Dabar laikas, kaip burtas. Kai žolelės, pilnos augimo gyvasties, kai proga išeiti į mišką ir būti nustebintiems, kas žingsnį: žiedų, žalumos, pavasarinių grybų. Šiandien apie tai, ką galima valgyti parsinešt iš pievų ir miškų“, – rašoma socialinio tinklo „Instagram“ puslapyje „ukis.

Augalai yra neatsiejama mūsų kasdienės mitybos dalis ir turi nepaprastą įtaką mūsų sveikatai. Nuo seno žmonės tikėjo, kad įvairūs augalai, žolelės gali turėti neįkainojamą naudą organizmui. Jie ne tik suteikia reikalingų maistinių medžiagų, bet ir gali turėti gydomųjų ar prevencinių savybių, padedančių išlaikyti gerą sveikatą ir sumažinti ligų riziką.

Lauko žolelių, augalų nauda – neįkainojama. Jau senovėje žmonės tikėjo, kad įvairios žolėlės turi ne tik dekoratyvinių, gydomųjų savybių, bet yra ir puikus delikatesas. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ rašoma apie įvairų laukinių žolelių ir keptų pienių pumpurų panaudojimą: „Kepti pienių pumpurai. Dar vienas paišdykavimas per mano praktinius žolelių užsiėmimus.

Ar kada nors girdėjote apie bergenijos arbatą? Ne? Visai nesistebime – Lietuvoje ji nėra labai populiari. Tačiau pasaulyje bergenijos arbata žinoma ne vieną šimtą metų: savo gimtinėje – Centrinės Azijos regionuose – ji laikoma tradicine arbata.  Bergenijos arbata skirtingose šalyse žinoma įvairiais vardais: Chaga / Chigir arbata, Mongolijos / Sibiro arbata, Badan, Baikalo / Altajaus arbata ir kt.

Lakišius – Lietuvoje plačiai paplitusi ir gana žinoma piktžolė. Tačiau kai kitą kartą ravėdami daržus norėsite ją švystelėti per tvorą, geriau susilaikykite ir pasidėkite džiovinimui. Lakišių arbata nuo seno žinoma ir naudojama dėl savo gydomųjų savybių. Tibete ja gydoma anemija, aterosklerozė, sąnarių ligos. Tradicinėje kinų medicinoje – tuberkuliozė.

Netrukus po žibučių žiedų miškuose pasirodo vienas pirmųjų valgomų laukinių augalų – meškinis česnakas. Tai mums įprastų, valgomųjų česnakų giminaitis, tačiau už šiuos net iki 20 kartų vertingesnis. Kadaise meškinis česnakas net buvo įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu jau nebesaugomas, tačiau tam tikri apribojimai dar išlikę. O kur jo ieškoti bei kaip naudoti pasidalinsime šiame straipsnyje.

Tūkstančius metų naudojamos žolelės bei iš jų daromos arbatos gali puikiai praversti užklupus įvairioms ligoms, tad ne vienam tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. „Jau prieš 5 tūkstančius metų persų gydytojas, filosofas Avicena yra pasakęs, kad: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį ir išvaro tingumą“, –  apie nuo seno žinomą žolelių naudą pasakoja žolininkė Danutė Kunčienė.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, atsako vaistininkas.