žemynas

Afrikos žemynas lėtai, tačiau užtikrintai skyla į dvi dalis, rodo mokslinių tyrimų rezultatai. Dar 2004-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad Rytų Afrikos lūžių zonoje veriasi plyšys, kuris atskirs dalį žemyno ir pavers jį sala. Tiesa, tai gali užtrukti 5-10 mln. metų. Rytų Afrikos lūžių zona nusidriekusi tūkstančius kilometrų per kelias šalis, įskaitant Etiopiją, Keniją, Ugandą, Zambiją, Malavį ar Mozambiką.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras ketvirtadienį pareiškė, kad nepaisant „optimistinių ženklų“ kai kuriose šalyse, kurias labiausiai paveikė koronavirusas, atvejų skaičius auga ir artėja prie milijono vien senajame žemyne. „Tebesame audros epicentre“, – per spaudos konferenciją sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge. Jis ragino šalis prieš sušvelninant karantino apribojimus, įdiegti tinkamą kontrolę.

Antarktidoje palydovo užfiksuoti vaizdai kelia nerimą. Matyti, kaip nuo vieno greičiausiai tirpstančio ledyno atskyla bene 300 kvadratinių kilometrų ledkalnis. Negana to, mokslininkai pranešė, kad Antarktidoje, Simoro saloje, užfiksavo rekordinę kiek aukštesnę nei 20 laipsnių šilumą. Tokios aukštos temperatūros apledėjusiame žemyne dar niekada nebuvo.

Gali būti, kad ateityje Afrikos žemynų bus du. Kenijoje atsivėrė gilus, daugiau nei kilometro ilgio plyšys. Mokslininkai jau dalijasi pirmomis prognozėmis, kada Afrika bus padalyta į dvi dalis. 15 metrų gylio ir 20 metrų pločio plyšys atsivėrė Kenijoje. Šis mažiausiai kilometrą besitęsiantis vaizdas vietiniams sukėlė ir nuostabą, ir išgąstį. Vieni svarsto, kad galbūt pragaras veriasi, antri aiškina, kad skyla pats Afrikos žemynas.

Mokslininkai atrado dar vieną žemyną. Po daugiau nei pusšimtį metų trukusių tyrimų jie įrodė, kad Naujoji Zelandija ir Naujoji Kaledonija nėra salos, o tik po vandeniu plytinčio milžiniško žemyno viršūnėlės. 4.5 milijono kvadratinių kilometrų žemynas – beveik triskart didesnis už Australiją – driekiasi Ramiajame vandenyne. Tiesa, net 94 procentai jo – po vandeniu. Mokslininkai teigia, kad Naujoji Zelandija ir Naujoji Kaledonija nėra atskiros salos, o aukščiausios Zelandijos žemyno viršūnės.

Gastronominės kelionės, kurių metu ne tik lankomi istorijos bei gamtos stebuklai, bet ir skiriamas didžiulis dėmesys susipažinimui su vietine virtuve tampa vis populiaresnės. Šias keliones besirenkantieji teigia, kad tai geriausias būdas pažinti svečias šalis ir jų kultūrą.

Pagal įvairias teorijas Žemėje yra šeši arba septyni žemynai, kuriuos supa vandenynai ir jūros. Nesutarimų kyla dėl Europos ir Azijos žemynų, kurie vadinami ir Eurazija. Šį kartą vadovausimės septynių žemynų modeliu, informuoja savaitraštis "Šiauliai plius". Pirmasis žemynas sąraše – Afrika. Apie šio kontinento pavadinimą yra nemažai teorijų. Viena jų – kai romėnai užkariavo Kartaginą Šiaurės Afrikoje (dabartinis Tunisas), nauja provincija buvo pavadinta Afrika.

19-as pagal turtingumą Afrikos žmogus viename iš savo interviu teigė, kad svarbiausia ne žmogaus turtas, o tai, ką jis daro. Jimas Ovias gali būti laikomas tikru „afrikiečio pagal apibrėžimą“ paradoksu – jis rafinuotas kosmopolitas, šnekus ir išsilavinęs džentelmenas. Jis nušviečia daug faktų apie Afriką, kuriuos pasaulis turėtų žinoti, rašo toptenz.net. Tačiau per įvairias machinacijas, interesų kovas ir propagandą, daug kas pamirštama ir nuslepiama.

Gyvenimas Europoje yra kur kas geresnis nei bandoma nupiešti laikraščių antraštėse ir televizijos reportažuose. Vienišas keliauninkas Turino kavinėje už vieną eurą gali nusipirkti puodelį laimės ir stebėti idilišką miesto šurmulį už lango, kuris neturi nieko bendro nei su politine suirute, nei prokurorų kaltinimais Silvio Berlusconi, nei šiukšlių kalnais Neapolyje, išaugusia valstybės skola ar svyruojančiomis nuotaikomis obligacijų rinkose, rašo „The Financial Times“. Žinoma, būtų kvaila teigti,...