vida vencienė

Pjongčango parolimpinės žiemos žaidynės – populiariausios per visą sporto istoriją. Prabėgus kelioms varžybų dienoms, parduotas rekordinis skaičius bilietų. Vis dėlto parolimpiadoje lietuviai tradiciškai nedalyvauja. Kodėl? Per daug pavojinga Lietuviai žiemos parolimpiadoje dalyvavo kartą – 1994-aisiais. Tada į Lilehamerį vyko slidininkai – Sigita Markevičienė (tuomet Kriaučiūnienė) ir Saulius Leonavičius. Jiedu įveikė Ignalinoje vykusią atranką, kurioje nukonkuravo kelis lietuvius kolegas.

Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) apibendrintos vasario 9–25 dienomis Pjongčange vykusios žiemos žaidynės. „Susidomėjimas šia olimpiada buvo daug didesnis nei prieš ketverius metus žaidynėmis Sočyje“, – pastebėjo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. TV3 kūrybos direktoriaus Arvydo Rimo teigimu, ši olimpiada buvo dvigubai žiūrimesnė nei ankstesnė. TV3 televizija parodė 266 valandas transliacijų, o nuo rugpjūčio – apie 9000 reklaminių anonsų apie artėjančias žaidynes.

Pjongčango žaidynių uždanga nusileido. Prabėgusią žiemos olimpiadą viena Lietuvos misijos vadovių, Kalgario čempionė Vida Vencienė įvertino žodžiu „fantastika“. „Žaidynės nerealios, kaip ir visada. Dėl orų permainų sportininkams buvo nepaprastai sunku, bet tai olimpiadą paįvairino. Kiekvienos žaidynės turi savo cinkelį ir, tuo pačiu, yra tokios pačios. Smagu čia matyti pilnas arenas. Susidomėjimas tikrai yra“, – vertino V. Vencienė.

Andrejaus Drukarovo svajonė išsipildė. 18-metis lietuvis pasiekė finišą olimpinėje didžiojo slalomo rungtyje. Kalnų slidininkas užėmė 59-ąją vietą. Trasa pasikeitė Vaikinas pirmajame nusileidime buvo 68-as, antrajame – 57-as. „Afiget. Štai kaip jaučiuosi, – iškart po finišo švytėjo A. Drukarovas. – Pirmajame važiavime daug pralošiau, antrajame – gerokai mažiau.“ Bendras lietuvio laikas – 2 minutės, 38,19 sekundės.

Pjongčango žiemos olimpines žaidynes iš arti stebi visų laikų geriausia Lietuvos slidininkė Vida Vencienė. Pietų Korėjoje Vida – viena iš olimpinės rinktinės misijos vadovių. Olimpinėse žaidynėse V. Vencienė dalyvavo ir lygiai prieš 30 metų. Tik ne kaip oficialus asmuo, o kaip sportininkė. 1988 metų vasario 14 dieną Kalgaryje ji triumfavo 10 kilometrų lenktynėse klasikiniu stiliumi. Kaip visad kukli V. Vencienė torto šią dieną įprastai nekepa, tačiau tuo pasirūpino Lietuvos misijos atstovai.

Iš Lietuvos delegacijos pirmieji į Pjongčangą atvyko misijos vadovai – Einius Petkus ir Vida Vencienė. Lietuviai su didelėmis problemomis nesusidūrė, bet olimpinė čempionė juokėsi iš korėjiečių pažadų. E. Petkus ir V. Vencienė Pietų Korėją pasiekė sausio pabaigoje. Olimpinės čempionės teigimu, Pjongčange pirmasis darbas buvo užregistruoti Lietuvos rinktinę. Pateiktas galutinis akreditacijų gavėjų sąrašas. Vyko trijų valandų susitikimas su organizaciniu komitetu.

Garbingiausias olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos darbas patikėtas biatlonininkui Tomui Kaukėnui. Rinktinės lyderis iškilmių metu neš šalies trispalvę. Olimpiadoje aplanko didumo jausmas „Netikėta. Nežinau, kokie motyvai lėmė, kad pasirinko mane, bet tai nudžiugino ir tikrai pamalonino“, – tv3.lt Pjongčange sakė T. Kaukėnas. 27-erių sportininkas manė, kad šios garbės nusipelniusi komandos draugė Diana Rasimovičiūtė. Jai šios olimpinės žaidynės – penktosios.

Vida Vencienė – tituluočiausia Lietuvos žiemos sporto atstovė. Ukmergiškė 1988-ųjų olimpinėse žaidynėse Kalgaryje laimėjo du medalius. Tačiau tąkart apdovanojimų galėjo būti ir daugiau. Klausiantys žvilgsniai V. Vencienė aukso medalį iškovojo 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, bronzos – penkių. Triumfas buvo netikėtas visoje Sovietų Sąjungoje, mat tuomet neabejotina rinktinės lydere buvo Raisa Smetanina. Į ją dėtos didžiausios viltys. Vis dėlto, rusė liko už V. Vencienės – antra.

Prie olimpinio tikslo – padėti kitam – šiemet prisijungė ir legendinė slidininkė Vida Vencienė – vienintelė Lietuvos moteris, tapusi žiemos olimpinių žaidynių čempione. Moteris tapo dar viena šių metų „Išsipildymo akcijos“ ambasadore ir susidraugavo su ligų išvarginta Zoe. Mergaitė nieko nemato ir yra įpratusi pasitikėti tik kasdien esančiais šalia.