varpas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „varpas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „varpas“.
Antanas Smetona apie „Tautišką giesmę“: ilgiau nei himnas tai buvo protesto forma
Daugiau nei šimtmetį lietuvių širdyse nugulusi „Tautiška giesmė“, nors ir jauna, lyginant su kitų šalių himnais, bet ypatinga. Svarbu tai, kad kur kas ilgiau nei pats gyvuoja, himnas buvo uždraustas, žmonės už jo giedojimą persekioti, todėl „Tautiška giesmė“ žmonių lūpose įgavo protesto formą. Portalas tv3.lt su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu, kalbininku Antanu Smetona pasikalbėjo apie tai, kuo ypatingas dar XIX a. sukurtas Lietuvos himnas.
Ypatinga tradicija Panevėžiuko bendruomenėje: varpų gaudesys dažną sustabdo net gatvėje
Pakaunėje gyvuojančio Panevėžiuko bendruomenė kiekvieną vakarą dabar pasitinka varpo dūžiais. Jie priverčia žmones stabtelėti ir susimąstyti. Tai šiame kaime vyksta nuo pat karantino pradžios. Taip skambinant kviesti žmones susitelkimui paragintos visos Lietuvos bažnyčios, tačiau ne visos tai daro. O štai Panevėžiuke šios iniciatyvos ėmėsi jaunas vaikinas.
Zubovų dvaro paslaptys kraštotyrininko Viliaus Purono akimis
Kiekvienas besidomintis Šiaulių miesto istorija privalo gyvai apžiūrėti Zubovų vasaros rezidenciją – vieną seniausių išlikusių pastatų Šiauliuose. XIX a. iškilęs ankstyvojo klasicizmo statinys yra svarbus grafų Zubovų giminės palikimas. Šalimais taip pat išlikęs senasis parkas bei kaštonų alėja. Kas slypi už šio dvaro sienų, skaitytojams pasakoja dizaineris, kraštotyrininkas Vilius Puronas.
Tautinė lietuvių tapatybė: kaip netapti Šiaurės Korėja?
1918 metų vasario 16 diena yra viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų. Tada 20 Nepriklausomybės akto signatarų pasirašė dokumentą, kuris nurodo, kad yra atsižadama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis šalimis.
Istorikas: parodykite nors vieną kitą valstybę, kuri iš naujo kėlėsi net tris kartus
Mindaugas LAURINAITIS Istorikas Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas sako, kad Vasario 16-oji yra tarsi Lietuvos gimtadienis, kurį kaip gimtadienį reikėtų ir švęsti. Lietuvos istorija paženklinta karų ir okupacijų, tačiau net tris kartus lietuviai vis iš naujo kėlėsi. „Parodykite nors vieną kitą tokią valstybę“, - ragina istorikas.
Minime V. Kudirkos gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo metines
2013 m. gruodžio 6 d., penktadienį, 13 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje (V. Kudirkos g. 29), vyks Vinco Kudirkos 155-ųjų gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo 115-ųjų metinių paminėjimas. Meninę programą atliks Vinco Kudirkos gimnazijos moksleiviai. Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. V. Kudirkos asmenybė turėjo ypatingą reikšmę XIX a. pabaigoje kilusiam lietuvių tautiniam atgimimui.
10 pačių įdomiausių ir galbūt netikėčiausių faktų apie nusipelniusius Lietuvos gydytojus
Paminklais, memorialinėmis lentomis ir kitais atminimo ženklais įamžinta įvairių Lietuvos gydytojų kartų profesinė ir visuomeninė veikla, siekiai gerinti šalies sveikatos apsaugą. Tokių paminklų mūsų šalyje galima suskaičiuoti šimtus, tačiau retas Lietuvos pilietis žino, už kokius nuopelnus jie skirti šiems gydytojams.
Šakių rajone iš koplyčios pavogtas XIX amžiaus varpas
Šakių rajone iš koplyčios pavogtas žalvarinis XIX amžiaus varpas.
Anot Policijos departamento pranešimo, vagystė Gražiškių kaime pastebėta Vėlinių dieną. Varpas iš koplyčios pavogtas, išstūmus antrojo aukšto medines dureles.
Pastate nebuvo įrengta apsaugos sistema. Nuostolis nustatinėjamas.
Varpą Eliją laiko tik Dievo pirštelis
Linkuvos (Pakruojo r.) bažnyčios varpinės didysis varpas Elijas nukrito ir jau beveik pusmetį guli ant sutrešusios sijos. Po toną sveriančiu Eliju beveik kasdien praeina varpininkė, kad, palypėjusi siūbuojančiais laipteliais, paskambintų mažuoju varpu. Įspūdis – varpą Eliją pats Dievas piršteliu prilaiko.
Ragainė – artimas užsienis?
Iki XIX a. ketvirtojo dešimtmečio, kol nutiestas naujas plentas į Tilžę, Ragainė buvo artimiausias Tauragei užsienio miestas. Ragainiškiai irgi dažnai lankydavosi Tauragėje – greičiausiai pasiekiamame LDK miestelyje – prekybos ir kitais reikalais. Nuo XVI a. iki XIX a. pradžios, bent tris šimtmečius, Tauragę ir Ragainę jungė išties glaudūs ryšiai. To pakaktų teiginiui, kad prisiminti šio miesto istoriją verta.
REKLAMA
REKLAMA