todėl jav

Nenoromis, tačiau išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau pripažįsta žvalgybos tarnybų išvadas, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimų procesą. Tai asmeniškai sunkus sprendimas D. Trumpui, tačiau būtinas, jei būsimasis prezidentas nori savo šalį paversti „vėl didžia“. Pripažinti šalies pažeidžiamumą – pirmas žingsnis į saugumo užtikrinimą ir didesnę galią.

Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą žadėjo pirmąją savo darbo Baltuosiuose rūmuose dieną Kiniją pavadinti valiutų manipuliatore. Tačiau yra viena problema: ji tokia nebėra. Kinija – antroji pagal dydį pasaulio ekonomika po Jungtinių Valstijų – jau kelerius metus dirbtinai nebemažina savo nacionalinės valiutos kurso siekdama suteikti pranašumą savo eksportuotojams.

JAV paprašė Maskvos priversti Sirijos prezidento Basharo Assado režimą nutraukti savo aviacijos skrydžius, praneša „The Wall Street Journal“ remiantis šaltiniais Pentagone. Jų teigimu, šis prašymas – viena iš pasiūlymo sudedamųjų, kuris gali nulemti platesnio abiejų šalių bendradarbiavimo Sirijoje pradžią. Siūlymo šalininkai teigia, kad tuomet, galimai, pavyktų nutraukti taip vadinamąjį „kiliminį“ opozicijos kontroliuojamų pozicijų bombardavimą.

Dėl pasiekimų, kuriuos demonstruoja Amerikos nekilnojamojo turto statistika, aš turiu pora klausimų, kurie man vis tik neleidžia patikėti sveiko rinkos atsigavimo pradžia. JAV bankai gali ir nori teikti gyventojams kreditus pagal hipotekos sutartis, bet ar žmonės nori imti kreditus tokiu pačiu mastu. JAV nekilnojamojo turto rinka perpildyta, tai yra, bumo periodu pristatyta daug namų ir gamybos pajėgumai statybos sektoriuje yra milžiniški.

Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso delegacija, dalyvaujanti Vilniuje vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos (ESBO PA) sesijoje, tikisi, kad Lietuvoje greitai bus išspręstas žydų turto grąžinimo klausimas. "Lietuva žino, koks yra sąrašas to turto, kurį reikia grąžinti.

Kanados lietuvis, vadybos ir ekonomikos mokslų daktaras Valdas Samonis analizuoja pasaulinės finansinės–ekonominės krizės priežastis ir bando pažvelgti kas artimiausioje ateityje laukia pasaulio ir Lietuvos. Kas ir kaip atsitiko? Prieš ateinant į valdžią prezidentui George‘ui Bushui, JAV ekonomika vystėsi tampriai, buvo gana stabili, šalies biudžetas – teigiamas. Šiandien JAV – gilioje finasinėje-ekonominėje krizėje, kokios nebuvo nuo pat 1933 m. Didžiosios depresijos.

Kaip ir buvo galima tikėtis, gruodžio 2–3 d. vykusiame NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime reikšmingų sprendimų, galinčių pagreitinti Gruzijos integraciją į NATO, nepriimta. Viena vertus, šiai valstybei pasiūlytas alternatyvus kelias – vietoj iki šiol valstybėms kandidatėms plačiai taikyto Narystės veiksmų plano (NVP) Gruzijai nuspręsta taikyti Nacionalinę programą.

Finansų krizė nežada nurimti. Kai kur ji dar aštrės, beveik visur jos padariniai iki galo irgi apsireikš vėliau. Daugybė žmonių turės nuostolių. Vieniems žlugs viltys įsigyti naujas jachtas ar vilą Monake, kitiems nuostoliai bus mažesni – prapuls tik skolon pirktas namukas, teks kraustytis kur nors į menkesnį būstą.

Nėra tos dienos, kada neperskaitytume naujienų apie bankų jungimąsi arba greitą akcijų paketų pardavimą į kitas finansiškai stipresnes rankas. Praėjusi savaitė buvo turtinga naujienomis. Praeitą pirmadienį JAV investicinis bankas „Lehman Brothers" paskelbė apie savo bankrotą, tuo būdu sukeldamas netikrumo ir nuostolių bangą finansų sektoriuje. Kitą diena po to buvo paskelbta apie Rusijos investicinio banko mokėjimų sustabdymą, kas faktiškai yra to banko bankrotas.