tiesos

Garliavos įvykiams greit – treji metai, ir tik atkakliausieji kreidutėmis prie prezidentūros reikalauja „Tiesos“. Stiprų moralinį užtaisą turėjęs pakilusių žmonių pasiryžimas siekti teisybės dužo į vieną kertinių valstybės dalykų. Lietuva – teisinė valstybė. Lietuvos teisėsauga nirtulingai kibo į atlapus nieko apie teisę nenutuokiantiems Klonio gatvės gynėjams.

Tarp analogijų, kurios dažnai laikomos „nepatogiomis“, yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino palyginimas su nacistinės Vokietijos lyderiu Adolfu Hitleriu. Vieniems ši analogija atrodo itin vykusi.

Balandžio 26 d, šeštadienį, 11.00 val. žalieji aktyvistai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sajųngos , Žali.lt asociacijos ir neformalaus pilietinio judejimo „Tiesos“ aktyvistai prie Baltarusijos Respublikos ambasados paminėjo Černobylio katastrofos metines. Taip pat siekta atkreipti visuomenės dėmesį į Vilniui bei visai Lietuvai grėsmę keliančias Astravo AE statybas.

Lietuvos kultūros sostinėje Panevėžyje – intriguojamos pažintys su įdomiais žmonėmis. Trečiadienio vakarą čia lankėsi iš televizijos laidų puikiai pažįstamas žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis ir jo žmona psichologė Edita. Jie pristatė naujausius savo kūrybos perliukus ir mielai dalijosi smagiomis bendro gyvenimo istorijomis. Žinomas žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis ir jo žmona Edita panevėžiečiams pristatė savo naujausias knygas.

Eidamas aštuoniasdešimt penktuosius metus mirė poetas Bronius Mackevičius, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. Bronius Mackevičius gimė 1929 m. kovo 20 d. Paąžuolės kaime (Varėnos r.). 1942–1949 m. mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1947–1949 m. dirbo literatūriniu darbuotoju „Komjaunimo tiesos“ laikraštyje, 1953–1956 m. – „Švyturio“ redakcijoje: iš pradžių literatūros darbuotoju, vėliau – skyriaus vedėju. 1960 m. baigė Maskvos M. Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus.

Šarūnas Navickis Senokai berašiau, juo labiau ką nors parašyto viešinau. Galima sakyti, nepraleidau progos patylėti. Ir vėl nepraleisiu, o šis rašinėlis tebus laiškas tiems geriems žmonėms, kurie mane prisimena – ir man primena – kad tai, ką esu rašęs anksčiau, jie skaitė. Lietuvoje nėra prasmės, kuri galėtų tapti bendruoju vardikliu. Nėra turinio, kuris galėtų būti bendras. Yra pavienių padorių žmonių, vienas kitas dvasios milžinas (nebūtinai vyras), tačiau vienijančios idėjos – ne.

Penktadienį prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas 555 „Tiesos“ judėjimo dalyvių atviras laiškas. Jame primenamas pernai gegužės 17-ąją prezidentės visuomenei duotas ir iki šiol netesėtas pažadas ištirti ar Garliavos antpuolio metu buvo naudota prievarta.

Garliavos šturmas įvyko lygiai prieš aštuonis mėnesius. Tada įvykdytas teismo sprendimas paimti mergaitę iš Neringos Venckienės namų ir perduoti ją biologinei motinai Laimutei Stankūnaitei. Šturmu ir mergaitės perdavimu nepatenkinti žmonės po tokių įvykių kiekvieno mėnesio 17 dieną pradėjo rinktis įvairiose Lietuvos vietose, taip primindami to skandalingo 2012-ųjų gegužės 17-sios ryto įvykius.

Prasidėjo 2013-ieji, tačiau tradicija kiekvieno mėnesio 17-tą dieną priminti apie Garliavos šturmą ir skaudžias mažametės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitę akimirkas tęsiama toliau. Praėjo lygiai aštuoni mėnesiai, tačiau dalis žmonių, nepaisant teismo priimtų sprendimų, negali susitaikyti su tuo, kad mažametė velionio Drąsiaus Kedžio dukra gyvena kartu su mama, o ne su Neringa Venckiene. Prie prezidentūros nešini kastuvais rinkosi kelios dešimtys žmonių.