tarptautinė darbo diena

Tarptautinę darbo dieną – Gegužės 1-ąją – daliai visuomenei yra tik papildoma išeiginė, kitiems ši šventė kelia pasipiktinimą, nes siejasi su sovietiniais lozungais ir propaganda. Tačiau šios šventės atsiradimo istoriją mažai kas žino, o jos svarbos nesuvokimas gali net nulemti mažesnius atlyginimus.  Nors nemaža dalis visuomenės šią šventę asocijuoja su sovietmečiu, Tarptautinės darbo dienos tradicija siekia ankstesnius laikus nei susikūrė Sovietų Sąjunga.

Lietuvoje minima tarptautinė darbo diena. Iškilmes, kuriose dalyvauja šimtai žmonių, sostinėje tradiciškai ruošia šalies profsąjungos, kurios šiemet valdžios reikalauja europietiškų – didesnių algų. Nors prie šventės organizavimo šiemet po pertraukos tradiciškai prisidėjo ir socialdemokratų partija, naują partiją subūrę Gedimino Kirkilo vedami socdarbiečiai liko už borto. Jie čia nebuvo kviesti.

Per pasaulį nusiritusios Tarptautinės darbo dienos demonstracijos kai kuriose šalyse virto riaušėmis, kitur susidorojimu su gėjais. Įnirtingiausi mūšiai su pareigūnais Darbo dienos eisenų metu vyko Prancūzijoje, kuri nekantriai laukia sekmadienio, kai paaiškės, kas taps naujuoju šalies prezidentu. Molotovo kokteiliai į riaušių pareigūnus skrieja Paryžiuje.

Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. „Komunistinėje visuomenėje, kur niekas neužsiima viena specifine veikla, bet kiekvienas gali realizuoti save kokioje nori srityje, visuomenė reguliuoja bendrąją gamybą ir leidžia man daryti vieną dalyką šiandien ir visai kitą dalyką rytoj, medžioti ryte, žvejoti po pietų, ganyti karves vakare, kritikuoti po vakarienės.

Ieva Pupeikytė, Žinios.lt Didžiuosiuose šalies miestuose švenčiama Tarptautinė darbo diena – gegužės pirmoji. Tačiau šįmet vietoje tradicinės tūkstantinės eisenos Vilniuje surengta protesto akcija prieš socialdemokratus. Profsąjungų atstovai priminė premjerui Algirdui Butkevičiui, kad siūlomas socialinis modelis įteisins ne lankstesnius darbo santykius, o vergovę. Darbo žmonės pasipiktinę , anot jų, numatomas naujasis kodeksas iš šalies privers emigruoti tūkstančius žmonių.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Rusijoje švęsti Tarptautinės darbo dienos, kaip sovietmečiu, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Demonstracijos vyko net keliose miesto vietose, o kai kurie dalyviai nešėsi Lenino ir Stalino portretus. Prie pat Kremliaus, Maskvos Raudonojoje aikštėje rinkosi dešimtys tūkstančių rusų. Tarptautinę darbo dieną jie švenčia išties triukšmingai. Darbininkus čia subūrė šalies profesinės sąjungos.

„Pagrindinė problema – darbo užmokestis, darbo užmokesčio politikos Lietuvoje nebuvimas“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė mūsų šalies Trišalėje taryboje ir Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Taip Tarptautinės darbo dienos proga ji atsakė portalo balsas.lt žurnalistams, kurie teiravosi, kas profesinėms sąjungoms labiausiai neduoda ramybės pastaruoju metu.

Gegužės 1-oji svarbi dvejopai. Tai sena istorinė šventė – Tarptautinė darbo diena, kuri minima nuo XIX a. pabaigos. Bet tai ir naujausių laikų Lietuvos istorija – 2004 m. gegužės 1-ąją mūsų šalis tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Praeivė: prisimenu, kaip balsavau už ES Su kuo jums asocijuojasi gegužės 1-ji? Ir kas – dirbančiųjų šventė ar mūsų šalies įstojimas į ES – jums svarbiau? – Balsas.lt klausė praeivių sostinės gatvėse. „Tai dirbančių žmonių diena. Bet kaip ji atsirado – nežinau.

Vėliavos, plakatai, demonstracijos. Tokią sovietinių laikų gegužės 1-ąją prisimena vyresniosios karos žmonės. Bet ar žinome, kokios šios šventės – Tarptautinės darbo dienos – tradicijos? Kaip ji atsirado? Apie tai Balsas.lt šventės išvakarėse teiravosi praeivių Vilniaus gatvėse. Dalyvauti demonstracijoje – privaloma Vyresniosios kartos atstovai prisiminė, kad gegužės 1-oji būdavo nedarbo diena, tačiau ką panorėjęs veikti negalėjai. „Nedirbdavome, šventė buvo.