tarp es

Europos Sąjunga (ES) pastaruoju metu stengiasi tapti aktyviu partneriu tarptautinėje arenoje ne tik ekonomikos, bet ir saugumo užtikrinimo srityje. Nuo pat ES saugumo strategijos sukūrimo 2003 metais vis daugiau pastangų ir pinigų skiriama tokioms sritims, kaip masinio naikinimo ginklo (MNG) platinimo prevencija. Deja, praėjus šešiems metams nuo saugumo strategijos įsigalėjimo, MNG keliama grėsmė tik išaugo.

Europos Parlamento (EP) nariais yra 13 lietuvių. Tarp jų - ir Vytautas Landsbergis, vienas gerbiamiausių ir žinomiausių Lietuvos atstovų, kurio išsakyta nuomonė sulaukia dėmesio ir atgarsio. Su profesoriumi kalbamės apie tai, kaip lietuviai jaučiasi Europos institucijose ir ką jiems pavyko nuveikti Briuselyje. - Eina į pabaigą pirmoji Lietuvos atstovų kadencija EP. Kaip ją vertinate? Ar labai klaidūs Briuselio koridoriai ir tiesiogine, ir perkeltine prasme? - EP - labai didelė įstaiga.

Naujoji sąjunga išplatino pranešimą, kuriame patikslino socialliberalo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko poziciją dėl neteisėtai įgyto turto. „Turime surasti kelią, kaip neleisti legalizuoti ir surasti būdų, kaip atimti neteisėtai įgytą turtą“, – cituojamas parlamentaras patikslintoje Naujosios sąjungos pranešimo versijoje.

 Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, jog antradienį „Transparency International“ paskelbtas 2008 metų Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas patvirtina kovos su korupcija tęstinumo poreikį. Kita vertus, Vyriausybės vadovas teigia, jog „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) esą „visuomet buvo priešiškas“ G.Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei.

„Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2008 metų tyrime Lietuvai skyrė 4,6 balus ir 58 vietą 180 šalių lentelėje. Praėjusiais metais Lietuvos KSI siekė 4,8 balus, t.y. buvo arčiau skaidrumo ribos - 10 balų. Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atstovų, 2008 metų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva vėl grįžo į 2004 metų padėtį ir 58-ąja vieta dalijasi su kaimynine Lenkija bei Turkija.

Jog medikų trūkumo Lietuvoje problema tampa vis aktualesnė, rodo ir tai, kad atėjus vasarai uždaromi kai kurių ligoninių skyriai. Mūsų šalies gydytojai vis dažniau išvyksta dirbti į užsienį dėl didesnių atlyginimų ir mažesnių darbo krūvių. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ramina, kad be medikų priežiūros neliksime. Kupiškio ligoninės vadovybė nusprendė 3 mėn. laikinai uždaryti du – vidaus ir vaikų ligų – skyrius.

Daug metų nesprendžiant esminių Lietuvos energetikos reikalų, jie patys įsiveržė į lietuviškos politikos pasaulėlį  kaip nepermaldaujama būtinybė. Tik tiek, kad daugelis būtinų veiksmų, kurie šiandien jau visiems akivaizdūs, dabar jau yra smarkiai pavėluoti. Beveik stebuklu galime laikyti vakarykštį Seimo žingsnį link referendumo dėl Ignalinos atominės jėgainės veiklos pratęsimo.

Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse veikiančiuose komunalinių atliekų deginimo fabrikuose sunaikinama apie 70 proc. visų buitinių šiukšlių.  Liuksemburge sudeginama iki 95 proc., Šveicarijoje - beveik visos atliekos, rašo „Respublika“. Tarp ES valstybių komunalinės atliekos nedeginamos tik Baltijos šalyse, Slovėnijoje ir Slovakijoje.

Lietuva per metus žmogaus socialinės raidos indekso (ŽSRI) iš esmės nepagerino - nors pats indeksas šiek tiek paaugo, tačiau šalis smuktelėjo į žemesnę vietą. Tai rodo 2007 metų pasaulinis Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą, kuriame yra skaičiuojamas 177 šalių ŽSRI, pranešė Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje. Pranešime naudojami 2005 metų statistiniai duomenys.