tamsioji energija

Vienos nepaprastai toli esančios žvaigždės išspinduliuotą šviesą, kuri visatoje nukeliavo 8 mlrd. šviesmečių, kirsdama begalę galaktikų ir ūkų, sugebėjo užfiksuoti galingiausias pasaulyje skaitmeninė fotokamera „Dark Energy Camera“, įrengta ant vienos iš viršukalnių Čilės Anduose. Nors tamsioji energija pagal teorinius modelius turėtų sudaryti apie 75 proc. visatos energijos-masės kiekio, mokslininkai vis dar neturi aiškaus supratimo, kas tai yra iš tiesų.

Mokslininkai mielai atsuktų Visatą atgal ir stebėtų, kas vyko nuo pat pradžių. Kadangi tai padaryti neįmanoma, tyrėjams tenka kompiuteriniuose kurti savas miniatiūrines visatas, joms pritaikyti fizikos dėsnius ir tyrinėti jų evoliuciją. Dabar tyrėjai planuoja atlikti detaliausią ir didžiausio masto tokio pobūdžio simuliaciją. Taip jie tikisi įminti vieną didžiausių mįslių – tamsiosios energijos, kuri verčia visatą vis sparčiau plėstis, kilmę, rašo SPACE.com.

Būsime vieniši, kai kosmosas pasens. Jo žvilganti gausa palengva blės nesuskaičiuojamoms galaktikoms dingstant iš akiračio. Po dešimčių milijardų metų liks tik kaimyninių galaktikų pulkelis, žvelgiantis į tuščią erdvę. Ši niūri ateitis artinasi, nes erdvė plečiasi vis sparčiau, leisdama nutolusioms sritims pasitraukti už ribos, kur šviesa dar gali mus pasiekti. Tokio apgailėtino likimo kaltininką vadiname tamsiąja energija, bet prie jos tapatybės išsiaiškinimo nepriartėjome.

Didžiausias ankstyvojoje Visatoje pastebėtas galaktikų telkinys vieną dieną gali padėti atskleisti tamsiosios medžiagos paslaptis, teigia tyrėjai. „El Gordo“ išvertus iš ispanų kalbos reiškia „storulis“. Taip pramintas telkinys oficialiai vadinamas ACT-CL J0102-4915 ir yra už daugiau kaip 7 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Stebėdami jį astronomai gali pažvelgti į laikus, kai visata buvo perpus jaunesnė, teigė tyrimo bendraautorius Johnas Patrickas Hughesas iš Rutgerso universiteto.

Tamsiąją energiją bandantys suprasti mokslininkai žengė žingsnį į priekį. Jie pabandė nustatyti, kiek jos galėjo būti netrukus po Didžiojo sprogimo. Tamsioji energija – tai paslaptinga jėga, kuri, anot mokslininkų, ties siūlėmis ardo kosmosą, priversdama visatą vis sparčiau plėstis. Niekas tiksliai nežino, kas yra tamsioji energija, be to, ji niekada tiesiogiai nebuvo aptikta, rašo SPACE.com.

Jeigu trokštate kaip reikiant įsijausti į trijų astronomų, prieš kelias savaites nuskynusių fizikos Nobelio premijos laurus, atliktus tyrimus, pabandykite į Visatą pažvelgti kaip į tešlos gumulą – taip, razinomis pagardintą tešlą, kuri ką tik užminkyta ir pasiruošusi kilti. Nagi, drąsiau.

Penktadienį sustabdytas beveik ketvirtį amžiaus galingiausio pasaulio dalelių greitintuvo titulu didžiavęsis „Tevatron“. „Tevatron“ veikti pradėjo 1985 metais, jis buvo JAV Energetikos departamento Fermi nacionalinės greitintuvo laboratorijos dalis, praneša naujienų agentūra AFP.

Greitėjantis Visatos plėtimasis tėra tik iliuzija, panaši į miražą dykumoje. Netikras įspūdis susidaro dėl būdo, kuriuo mūsų konkretus kosmoso regionas lėtai slenka per likusį kosmosą, teigia kosmologas Christosas Tsagasas. 1929 metais kosmologai nustatė, kad Visata plečiasi: kosmoso struktūra – laiko ir erdvės kontinuumas – tempiasi.

Kosmosas – tai tarsi galaktikų „hipertelkiniai“, rodo naujas kosminis žemėlapis. Žinoma, kad netrukus po gimimo Visata buvo vientisa. Kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės matavimai rodo tik labai nedidelius tankio skirtumus įvairiose vietose. Tuomet ėmė veikti trauka, ir šie skirtumai padidėjo iki dabartinių galaktikų ir galaktikų telkinių, kurie sudaro didesnius vėrinius ir mazgus, vadinamus supertelkiniais, o tarp jų iš esmės yra vakuumas, rašo NewScientist.com.