taip rusija

Atrodo, visi valdžios vyrai ir moterys galutinai sutarė - statyti naują atominę elektrinę (NAE) Lietuvoje būtina. Vienintelis socialdemokratų garbės pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas mėgina apkarpyti optimistų sparnus ir perspėja, kad Lietuva viena atominės jėgainės nepastatys. Toks pragmatiškojo buvusio premjero teiginys yra teisingas.

Pasaulio valstybėms kovojant dėl senkančių energetinių išteklių, Rusija trečiadienį savo išplatintoje nacionalinio saugumo strategijoje pareiškė, kad karas dėl Arkties gelmėse slypinčių išteklių yra visiškai įmanomas scenarijus. Strategijoje teigiama, kad intensyvėjanti kova dėl prie Rusijos sienų esančių gausių naftos ir dujų telkinių yra potencialus karinio konflikto šaltinis.

Barrackas Obama buvo išrinktas JAV prezidentu ir dėl žadamų permainų. Lietuvoje tokia praktika taip pat įprasta, tačiau, kitaip nei Lietuvos politiniai veikėjai, B.Obama mėgina vykdyti įsipareigojimus nedelsdamas. Terorizmo problema. Užsienio politikoje permainoms erdvės daug - po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios ponas George‘as W.Bushas „malkų priskaldė“ nemažai. Jo paskelbta kova su terorizmu gana greitai Vakarų pasauliui pradėjo daryti kur kas daugiau žalos nei pats terorizmas.

Ekonominė Rusijos padėtis atrodo itin įtempta. Didėjant nedarbui, smunkant pramoninei gamybai, augant infliacijai, krentant rublio kursui ir girgždant biudžetui, eiliniai rusai klausia, kas vyksta. Apklausos rodo, kad dauguma – daugiau nei pusė gyventojų – neturi jokio supratimo, ką daro vyriausybė, kad jiems padėtų.

Trečiadienį Rusija, siekdama sustiprinti savo įtaką Vidurio Rytuose, padovanojo Libanui 10 naikintuvų MiG. Taip Rusija esą siekia stiprinti karinį bendradarbiavimą su šia valstybe. Iš pradžių po Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo susitikimo su Libano kolega Eliasu Murrhisu buvo manoma, kad Rusija parduos naikintuvus su nuolaida, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Libanui jie atiteks visiškai nemokamai, o be to, Maskva dar apmokės ir šios karinės technikos pristatymą.

Arktis – tai Šiaurinė poliarinė Žemės rutulio sritis. Didžia dalimi tai Arkties vandenynas. Žemyninėje dalyje plyti arktinės dykumos, kur gyvena baltieji lokiai, jūrų vėpliai, orkos, mėlynieji banginiai bei negausūs čiabuviai. Dėl atšiauraus klimato ilgą laiką šis regionas sulaukdavo nebent mokslininkų dėmesio. Vis dėlto iš pradžių Rusija, o po to ir kitos su šia Žemės dalimi besiribojančios valstybės pareiškė pretenzijas į Arkties lobius – milžiniškus naftos bei dujų klodus.

Apsiginklavusi už naftą gautais doleriais ir paakinta sėkmės, kai karo su Gruzija metu užsitikrino dviejų separatistinių šios valstybės respublikų kontrolę, Rusija didina spaudimą Ukrainai bei bando užkirsti šiai šaliai kelią į NATO bei neleisti Kijevui užmegzti glaudesnių ryšių su Vakarais, rašo „Washington Times“. Pastaraisiais mėnesiais Maskva kaltino Ukrainos prezidentą Viktrorą Juščenką, kad šis pritarė sprendimams parduoti ginkluotę Gruzijai.

Ilgokai truksianti Rusijos karinio laivyno specialiųjų užduočių pajėgų išvyka į Karibų jūrą sulaukia nemažai NATO dėmesio, teigė laivyno atstovas spaudai šeštadienį. Rusijos Šiaurės laivyno specialiųjų užduočių pajėgos, kurias sudaro branduoline energija varomas raketų kreiseris „Piotr Velikij“, didysis ASW laivas „Admiral Chabanenko“ ir kiti laivai, išplaukė iš laivyno bazės Šiaurės Rusijoje ankstų pirmadienio rytą.

Duodamas interviu LNK „Žinioms“ politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius prognozavo, kad įsiveržusi Rusijos kariuomenė neturėtų peržengti dabartinės Pietų Osetijos sienos ir stengsis atstatyti buvusią padėtį. Taip Rusija galės vaizduoti, kad atseit gina osetinus, o, jei veržtųsi į Gruziją, to sakyti negalėtų. K. Girniaus įsitikinęs, jog NATO nepaisys Rusijos notos neremti Gruzijos ir jos Prezidento.